Brolžudystė: "aiškinosi" dėl Jovitos.

31-erių metų Kretingos rajono Užpelkių kaime gyvenęs Saulius Narmontas teisiamas už tai, kad šių metų sausį itin žiauriai nužudė savo brolį Mindaugą, o nužudęs išniekino jo lavoną. Dar jis turės atsakyti už tai, kad grasino įvykį mačiusiai liudytojai. Kuo nepasidalijo broliai?
Saulius Narmontas praėjusių Kalėdų švęsti nuvyko į Tūbausius, esančius už 30 km nuo Užpelkių. Čia su motina ir dviem mažametėmis dukromis vieno kambario bute gyveno Jovita, buvusi kito brolio - Algio žmona. Matyt, patiko Saulius Jovitai, kad atvykęs svečiuosna užsibuvo ir ketino čia pasilikti. Jau ir daiktus buvo parsigabenęs, bulvių maistui.
Tačiau vieną sausio dieną pora nuvyko į Palangą - pasiskolinti pinigų, tikėjosi, kad jų turi ten gyvenęs brolis Mindaugas. Šis neturėjo ką skolinti, tačiau į svečius atvažiuoti pažadėjo. Ir atvažiavo.
Sausio 11 dieną pradėjo jo atvykimą "švęsti". Degtine, alumi. Vaišinosi Jovita su broliais, o naktį, apie 2 val., prie stalo užmigusį svečią nutempė į kambarį ir paguldė ant čiužinio. Greta su savo močiute miegojo dvi mergaitės.
Saulius su Jovita miego dar nenorėjo, tad virtuvėje vaišinosi toliau. Tarp 3 ir 5 val. nakties brolis nusprendė pasižadinti Mindaugą, nuėjo į kambarį pasiėmęs du peilius...
Kaltinamoji išvada trumpa: Saulius Narmontas, keršydamas dėl tariamų brolio Mindaugo santykių su Jovita, būdamas girtas trenkė jam ne mažiau nei 30 smūgių kumščiu, spardė kojomis. Nenurimo, aukai maldaujant pasigailėti. O nutempęs į virtuvę be sąmonės gulinčiam penkis kartus dūrė peiliu į krūtinės ląstą. Kai atvykusi greitoji konstatavo Mindaugo Narmonto mirtį, Saulius dar keliskart jam, negyvam, įspyrė ir triskart įpjovė į kaklą... Teigiama, jog norėjo nupjauti galvą. Agresijos apimtas peiliu pagrasino jį nuraminti bandžiusiai Jovitos motinai: "Man liudininkų nereikia".
Saulius Narmontas - vienas iš daugybės vaikų, augusių be tėvų meilės, negavusių normalaus išsimokslinimo. Jis baigė tik 5 klases viename Vilniaus internatų, iš ten pabėgo ir grįžo pas motiną į Užpelkius. Sakė, jog skaityti moka, bet rašo sunkiai.
Jo motina Aniceta Narmontienė teisme pasakojo, jog užauginusi septynis vaikus. Maži būdami jie buvę išblaškyti po internatus todėl, kad jos vyras ją ir vaikus "gainiojo po sodną". Kai tik išsiskyrė - ji pasiėmusi visus vaikus pas save. Tačiau į klausimus, kodėl Saulius nebaigė mokyklos, kodėl nebuvo paimtas į armiją, - atsakyti negalėjo. Visų bėdų kaltininke, kaip dažnai ir būna, ji laikė Jovitą...
Saulius Narmontas nesigynė esąs kaltas. Jis nuosekliai, kiek pajėgė, bandė nupiešti visą nusikaltimo paveikslą, prisiminė, kaip mušė brolį, bet kaip niekino lavoną, gąsdino Jovitos motiną - neatsiminė, bet pripažino, kad taip galėjo būti. "Nesuvokiau, kad žudau - per daug girtas buvau", - sakė, o užsipuolęs brolį, kadangi norėjęs jį pamokyti. Už ką? Tarsi aiškinosi dėl Jovitos, su kuria įtarė jį turėjus santykių ("Dėl Jovitos kaupėsi neapykanta. Vienas iš mūsų turėjo mirti"), tarsi Mindaugas kadaise žadėjęs su draugais jį primušti.
Teisėjų klausiamas apie sveikatą, prisipažino, jog būdamas 18 metų parą gulėjo Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, iš ten gavo voką, kurį turėjo nuvežti į karinį komisariatą. Kai nuvežė - nuo tarnybos armijoje buvo atleistas.
Nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas brolžudžiui paskelbs šiandien.