Avarijų stebėtojams stinga ir kultūros, ir žinių

"Prie avarijos vietos stovi mašinos su įjungtais avariniais žibintais, žmonės skuba nurinkti nuo kelio išsibarsčiusių automobilių detalių, o kiti lekia pro šalį net nemažindami greičio. Mano akyse vos vieno žmogaus nepartrenkė", - stebėjosi šios avarijos epicentre buvęs klaipėdietis Donatas Vaičiulis.

Jam antrindami policijos pareigūnai ir medikai taip pat apgailestauja, kad daugelis vairuotojų, išvydę kelyje avariją, pamiršta ne tik elementarias taisykles, bet ir kultūrą.

"Tokiose situacijose pavojingi bet kokie kraštutinumai. Pavyzdžiui, tie, kurie išvydę eismo įvykį sulėtina greitį ir slenka it vėžliai spoksodami tarsi į cirką, neretai ir patys tampa dar vienos avarijos auka", - pažymėjo TV laidos "Reidas" kūrėjas Gintaras Vaičekauskas.

Su liemene - vienintelis

Mirtimi paženklintas eismo įvykis nutiko sausio 17-osios vakarą kelyje Šiauliai-Palanga, Kretingos rajono ribose, ties Rubulių kaimu. Automobilis "Citroen" Kretingos kryptimi lanksčia vilktimi tempė automobilį "Volvo", vairuojamą 27-erių kretingiškio, kuris dėl nežinomos priežasties išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu "Kia". Pastaruoju važiavo panevėžiečių šeima - automobilį vairavo 53 m. vyras, kartu su juo vyko 43 m. moteris ir beveik 2 metukų mergytė. Panevėžiečiai dėl įvairių kūno sužalojimų gydomi ligoninėje, o "Volvo" vairuotojas žuvo.

D. Vaičiulis "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad jis tą nelemtą vakarą su žmona iš Telšių grįžo tuo pačiu keliu.

"Kelio atkarpa buvo tiesi, buvo matyti kelio ruožas maždaug 4 kilometrų atstumu. Staiga pamačiau, kad maždaug už 200 metrų prieš mus važiavęs automobilis pradėjo stabdyti ir įsijungė avarinius žibintus. Iškart sulėtinau greitį ir privažiavęs arčiau pamačiau susidūrusius du automobilius. Kiek pavažiavęs į priekį sustojau, įjungiau avarinius žibintus, išsyk užsidėjau avarinę liemenę ir bėgau žiūrėti, ar galiu kuo padėti. Žmona liko automobilyje, kad iš priekio atvažiuojantiems automobiliams pamirksėtų automobilio žibintais, idant šie sumažintų greitį", - įvykius prisiminė D. Vaičiulis.

Jis buvo vienas pirmųjų sustojusių įvykio vietoje. Pasak jo, vaizdas buvo kraupus. Viename sumaitotame automobilyje jis pamatė oro pagalvės prispaustą kruviną vairuotoją, ant galinės sėdynės sėdėjo prakirstu veidu moteris ir laikė ant rankų kruviną vaiką.

"Pagalba jau buvo iškviesta. Liko laukti. Vairuotojo durų nebuvo įmanoma atidaryti, nes jos buvo įlenktos, moteris prašė, kad padėčiau uždaryti langą, nes jai buvo labai šalta. Sunku buvo suprasti, ar vaikas sužeistas, ar jis tik sukruvintas sužeistos mamos krauju. Aplink kažkas rėkė, kad traukčiau moterį lauk, bet aš raminau, kad tol, kol atvyks pagalba, jai geriau likti automobilyje. Vien dėl to, kad mes nežinome, kokie jos sužeidimai, be to, lauke buvo labai šalta", - pasakojo D. Vaičiulis.

Pastebėjęs, kad iš po sumaitoto kapoto rūksta dūmai, jis sakė kartu su kitu vyru skubiai atjungęs akumuliatorių, kad nebūtų daugiau bėdos.

Įvykio vietoje stojo ir daugiau automobilių. Donatas pasakojo kartu su kitais skubėjęs patraukti nuo važiuojamosios dalies išsibarsčiusias sudaužytas automobilių detales.

"Keista buvo tai, kad dalis automobilių pro avarijos vietą pralėkė net nepristabdę. Mano akyse vos nesutraiškė vieno vyro, kuris, laimei, spėjo atšokti į šalikelę, kai pro avarijos vietą slysdamas šonu pralėkė automobilis ir net nesustojęs nurūko sau", - stebėjosi tokiu kitų vairuotojų neatidumu D. Vaičiulis.

Tiesa, vyras pripažino, kad naktis buvusi tamsi, o iš visų avarijos vietoje buvusių žmonių jis vienintelis vilkėjo liemenę su atšvaitais.

"Kiti žmonės bandė mobiliaisiais telefonais šviesti, kad atvažiuojantys iš toli pastebėtų signalus. Paskui prisiminėme, kad reikia pastatyti avarinius ženklus. Radome tris, juos ir pastatėme iš abiejų pusių", - pasakojo D. Vaičiulis.

Visgi, pasak jo, kur kas daugiau įvykio vietoje sustojusių žmonių tiesiog stovėjo sukišę rankas į kišenes ir stebėjo, kas ten vyksta. Daugelis esą buvo tokie, tarsi sustoję pasižiūrėti spektaklio, lindo kiek galima arčiau sumaitotų automobilių, nors realiai nei žinojo ką reikia daryti, nei ruošėsi kuo nors padėti.

"Buvo ir tokių, kurie spiegė, lakstė laukais. Man atrodė, kad kai kurie žmonės gerokai trukdė ir vėliau atvykusių specialiųjų tarnybų darbuotojams tinkamai atlikti savo darbą", - pasakojo klaipėdietis.

Žioplinėtojai rizikuoja

"Vairuotojai paprastai būna dviejų kategorijų: vieni sustoja ir skuba kviesti pagalbą ir, jei gali, padėti nukentėjusiems, o kiti sustoja tik iš smalsumo, jiems įdomu pasižiūrėti ir pažioplinėti. Beje, pastarųjų yra kur kas daugiau", - pasakojo šimtus avarijų nufilmavęs TV laidos "Reidas" kūrėjas G. Vaičekauskas.

Jis iki šiol prisimena įvykusią nelaimę, kai į avariją patyrusį automobilį po kurio laiko rėžėsi kitas. Pasekmės itin skaudžios - žuvo 12-metis.

"Tuomet avarija buvo įvykusi greitkelyje Vilnius-Klaipėda. Vienas automobilis gulėjo griovyje, o kitas stovėjo antroje eismo juostoje. Kaip tik tuo metu filmavau tą automobilį, kai į jį didžiuliu greičiu rėžėsi moters vairuojama mašina. Žuvo jos 12-metis sūnus. Buvo keista, kad moteris nesumažino greičio, nes į įvykio vietą jau buvo atvykę policijos ekipažai, greitosios pagalbos automobiliai, būriavosi nemažai žmonių. Tiesa, prieš įvykio vietą pastatytas avarinis ženklas jau buvo pervažiuotas, toje vietoje kažkas buvo numetęs šviečiantį skudurą, akinamai švietė saulė", - prisiminimais dalijosi G. Vačekauskas.

Jis sakė ne kartą stebėjęs ir ne tokių skausmingų, bet vis tiek nemalonių situacijų, kai norėdami pažiopsoti į avariją vairuotojai itin sulėtina greitį, o važiuojantys iš paskos paprasčiausiai į tokius atsitrenkia.

"Tokių įvykių tikrai buvo ne vienas ir ne du. Esminis dalykas, ko pasigendu - vairuotojų dėmesingumas", - minėjo G. Vaičekauskas.

Išgelbėja gyvybes

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio, pirmieji įvykio vietoje pasirodę atsitiktiniai eismo dalyviai kartais būna tarsi angelai sargai, ir ne vien dėl to, kad jie pirmieji iškviečia pagalbą.

"Prisimenu eismo įvykį, kurio metu vertėsi automobilis ir iš jo iškrito visi trys keleiviai. Buvo tamsu, aplink krūmai, meldai, bet sustoję žmonės išgirdę aimanas surado visus tris nukentėjusiuosius, ir jie buvo išgelbėti. Kol atvyks gelbėtojai, jie galėjo prarasti sąmonę, o atvykę pareigūnai nežino, kiek žmonių vyko automobiliu, kurio nors tamsoje galėjo ir nepastebėti" - pasakojo R. Šideikis.

Visgi jis priminė, kad tais atvejais, kai į įvykio vietą jau yra atvykusios gelbėjimo tarnybos, pravažiuojantieji tiesiog turėtų saugiai apvažiuoti įvykio vietą, o ne žioplinėti, nes tai rizikinga. Ypač esant rūkui, slidžiai kelio dangai ar tamsiu paros metu.

R. Šideikis priminė maždaug prieš septynetą metų Panevėžio aplinkkelyje įvykusią avarijų virtinę, kurioje iš viso žuvo keturi asmenys, o dar penki buvo sužeisti. Tuomet per smarkią pūgą į komandiruotę važiavę du policijos pareigūnai išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Vienas pareigūnas žuvo vietoje, kitas vėliau mirė ligoninėje. Tačiau tuo nelaimės nesibaigė. Po keliolikos minučių atskubėjęs ugniagesių automobilis slysdamas rėžėsi ne tik į avariją patyrusius bei šalia stovėjusius automobilius, bet ir į įvykio vietą atvykusį greitosios pagalbos automobilį. Po nuvirtusiu ugniagesių automobiliu žuvo du greitosios pagalbos vairuotojai.

"Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai parašyta, kaip vairuotojai turėtų elgtis išvydę kelyje avariją. Atrodo, viskas aišku - jei įvykio vietoje nėra atvykusių specialiųjų tarnybų, jas reikia kuo skubiau iškviesti. Užsivilkus saugos liemenę prieš eismo įvykį pastatyti avarinį ženklą ir saugioje vietoje laukti pagalbos. Bet, matyt, stresinėse situacijose visos žinios išgaruoja", - svarstė R. Šideikis.

"Neliesti ir nekalbinti"

"Yra auksinė taisyklė - jei negali padėti, nors nepakenk", - priminė Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė pasiteiravus, kaip žmonės turėtų elgtis pamatę avarijos metu sužeistus žmones.

Medikė pasidžiaugė, kad daugelis žmonių jau yra įsisąmoninę, jog jokiu būdu negalima patiems traukti nukentėjusiųjų iš sumaitotų automobilių.

"Yra speciali metodika, kaip reikia ištraukti nukentėjusįjį, kad nebūtų pažeistas jo stuburas. Tad neprofesionalai gali pridaryti daugiau bėdos nei naudos. Nebent automobilyje kėdutėje yra kūdikis, tad jį su visa kėdute galima saugiai iškelti", - priminė medikė.

Beje, ji sakė pastebinti, kad žmonės dažnai kaip tik bijo prieiti arčiau prie nukentėjusiųjų.

"Paskambinusiųjų pranešti apie eismo įvykį prašome suskaičiuoti, kiek yra nukentėjusių, nes mums svarbu, kiek pagalbos reikia siųsti. Retas kuris ryžtasi tai padaryti. Beje, nėra lengva ir pasišaukti pagalbos, kai nukentėjusiuosius reikia įkelti į greitosios pagalbos automobilį - visi, iki tol smalsiai žiūrėję, išsilaksto", - pasakojo medikė.

Ji priminė, kad ne visada gerai yra kalbinti sužeistuosius, ypač sėdinčius prie vairo, nes jie gali netinkamai pasukti galvą, kad atsakytų į jūsų klausimą, ir pažeisti stuburo slankstelius.

"Visada kvieskite į pagalbą specialistus. Veikia centralizuota sistema, į įvykio vietą visada vyksta arčiausiai jo esantis greitosios medicinos pagalbos ekipažas, todėl laukti ilgai nereikės", - patarė medikė.