Aukščiausiasis Teismas skelbs sprendimą Darbo partijos byloje

Šią savaitę, penktadienį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbs sprendimą Darbo partijos vadinamosios "juodosios buhalterijos" byloje. Bylą mišri septynių kasacinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš baudžiamųjų ir civilinių bylų teisėjų, ėmėsi nagrinėti spalio pabaigoje.

Generalinė prokuratūra kasacinį skundą Darbo partijos byloje įteikė balandžio pabaigoje. Skunde prokurorai Aukščiausiojo Teismo prašė įvertinti, ar Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas nuteistųjų nusikalstamas veikas dėl mokestinių prievolių išvengimo teikiant valstybės įgaliotoms institucijoms - Valstybinei mokesčių inspekcijai ir "Sodrai" - finansines deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, pagrįstai jas pripažino kvalifikuotinomis kaip neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, o ne kaip sukčiavimą.

Kasaciniu skundu taip pat prašoma patikrinti, ar V. Uspaskicho atžvilgiu nutraukiant bylą dėl suėjusių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų buvo tinkamai taikomos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Taip pat prašoma įvertinti, ar pagrįstai baudžiamoji byla nutraukta juridinio asmens, tai yra Darbo partijos, atžvilgiu dėl jos reorganizacijos, ar pagrįstas apeliacinio teismo sprendimas atsisakyti taikyti turto konfiskavimo nuostatas ir iš Darbo partijos išieškoti jos neteisėtai gautas ir partijos veikloje panaudotas pinigines lėšas - per 7 mln. eurų.

VMI ir prokurorai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti šiam teismui. Jau buvęs Darbo partijos vadovas Valentinas Mazuronis kasacinio teismo prašo pakeisti žemesnių teismų sprendimus ir siekia, kad partijai būtų grąžintos valstybės dotacijos. Savo ruožtu nuteistieji siekia būti visiškai išteisinti, o byla nutraukta.

Prokuroro Sauliaus Versecko, Darbo partijos atstovo pirmininko V. Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V. Uspaskicho, V. Gapšio ir M. Liutkevičienės kasacinę baudžiamąją bylą nagrinėjo keturi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai ir trys Civilinių bylų skyriaus teisėjai. Procesui pirmininkavo teisėjas Viktoras Aidukas. Bylos pranešėja - teisėja Rima Ažubalytė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti, kuris patikrina teismų sprendimus teisės taikymo aspektu.

ELTA primena, kad vasarį Apeliacinis teismas buvusį Darbo partijos vadovą ir įkūrėją europarlamentarą V. Uspaskichą, buvusį parlamentarą Seimo narį V. Gapšį ir buvusią partijos finansininkę M. Liutkevičienę išteisino dėl sukčiavimo, bet jie liko kalti dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo ir privalėjo sumokėti atitinkamas baudas: V. Uspaskichas sumokėjo 190 MGL (6 878,48 Eur) baudą, V. Gapšys - 100 MGL (3 620,25 Eur), o M. Liutkevičienė - 160 MGL (5 792,4 Eur) dydžio baudą.

Tuomet apeliacinės instancijos teismas pakeitė 2013 m. liepą paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį Darbo partijos byloje, kur už sukčiavimą ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą V. Uspaskichui Vilniaus apygardos teismas buvo skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o V. Gapšiui - per 10 tūkst. eurų baudą.

Iš šios bylos yra atskirta Seimo narės Vitalijos Vonžutaitės byla.

Spalį vykusiuose Seimo rinkimuose Darbo partija neperžengė 5 proc. barjero ir į parlamentą nepateko.