Atmestas Sausio 13-osios bylos įtariamojo Jurijaus Melio skundas dėl suėmimo

„Skundas atmestas praėjusią savaitę, nutartis yra galutinė ir neskundžiama“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovas spaudai Gintautas Stalnionis.

Teismai pabrėžė, kad suėmimo terminas nustatytas siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, o būdamas laisvėje jis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo tyrimo ir teismo.

Suėmimo termino nustatymą skundė dabartiniai jo gynėjai – Galina Kardanovskaja ir jos advokatų kontoros partneris Bogdanas Chranovskis. Iki tol Rusijos pilietis skirtingais bylos tyrimo etapais turėjo dar du advokatus. Pastarieji skundo nerašė, manydamai, kad tokie skundai yra betiksliai, griežčiausia kardomoji priemonė J. Meliui vis tiek nebus pakeista.

Kaip BNS tvirtino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius, įstatymai numato, kad kardomoji priemonė gali būti pratęsta iki 18 mėnesių. Dabartinis įtariamojo suėmimo terminas baigsis gegužės viduryje, tuomet teismas spręs, ar suėmimą pratęsti.

J. Melis buvo sulaikytas kovo 12-osios vakarą, Panemunės pasienio kontrolės punkte su Rusijos Karaliaučiaus kraštu. Vilniuje per 1991 metų žiemos įvykius tarnavęs sovietų karininkas, gimęs 1968 metais, nuo 2010 metų dėl sveikatos buvo išėjęs į pensiją.

Įtariamas J. Melis kaltinamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Anot teisėsaugos, jis neneigia buvęs prie Televizijos bokšto, bet nepripažįsta atsakomybės už aukas.

Ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.

2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.