Ar Lietuvą dergiantis klaipėdietis turėtų atsakyti už savo žodžius?

V. Titovas – Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, šio pajūrio miesto tarybos narys. Taigi jis yra oficialus, o ne koks nors privatus niekam nežinomas asmuo. Šis Lietuvos gyventojas pastaruoju metu dažnai reiškiasi Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje.

V. Titovas – Lietuvos rusų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, šio pajūrio miesto tarybos narys. Taigi jis yra oficialus, o ne koks nors privatus niekam nežinomas asmuo.

„Rusija turi griežčiau reaguoti“

NATO paviešinus vaizdo klipą, kuriame pasakojama apie Baltijos šalių pokario pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvius, Rusijos užsienio ministerija savo „Facebook“ puslapyje paskelbė demagoginį įrašą apie mūsų partizanus. Atsakas į tai – daugiatūkstantinė lietuvių akcija su grotažodžiu #KremliauMūsųIstorijosNesuklastosi. Europiniam judėjimui priklausantys Lietuvos rusai taip pat palaikė lietuvius prieš Maskvos mėginimą skleisti propagandą apie pokario partizanus Baltijos šalyse.

Tačiau klaipėdietis Rusų sąjungos atstovas V. Titovas praėjusią savaitę Rusijos leidiniui, garsėjančiam manipuliacijomis ir propagandiniais išpuoliais prieš Lietuvą, pareiškė: „Rusija turi griežčiau reaguoti į visus rusofobijos išpuolius ir mėginimus klastoti istoriją.“ Taip jis reagavo į Miško brolių temą, suerzinusią Kremlių ir jo statytinius.

„Istorinių faktų sukeitimas ir agresyvi rusofobija, sklindanti nuo Lietuvos valdžios ir kai kurių gyventojų, sąlygota tuo, kad Rusija daug metų netrukdė Baltijos šalims pavirsti „kultūrinio nacizmo rezervatu“ ir ignoravo šį procesą“, – V. Titovą cituoja prokremliška žiniasklaida. Propagandinė Rusijos naujienų agentūra klaipėdiečio mintis pateikė kaip Lietuvos rusų sąjungos požiūrį, rašinį pavadinusi „Lietuvos rusų sąjunga: Rusija neturi leisti klastoti istoriją“.

Gąsdino NATO pajėgų panaudojimu prieš civilius

Tai ne vienintelis ir toli gražu ne atsitiktinis V. Titovo toks pasisakymas.

Maždaug prieš mėnesį klaipėdietis nuvažiavo į Rusijai priklausantį Kaliningradą ir ten dalyvavo diskusijoje „NATO Baltijos šalyse: grėsmė vietos gyventojams“. V. Titovas ten pareiškė esą „vietiniai į militarizaciją, aišku, reaguoja, neigiamai“. Rusų sąjungos atstovas teigė neva „valdžios ešelonai toliau stumia savo strategiją ir savo šalį pavertė taikiniu“.

V. Titovas taip pat pareiškė, esą „anksčiau klestėjusioje Pribaltikos respublikoje“ yra rimtų ekonominių ir socialinių problemų, todėl jis neatmeta, kad dėl gyvenimo lygio kritimas žmonės išeis rengti masinių protestų, kuriuos slopinti neva gali būti panaudotos Lietuvoje dislokuojamos NATO pajėgos.

Kremliaus žiniasklaidos ruporas tokius išvedžiojimus pateikė kaip mūsų šalies rusų politinio judėjimo nuomonę, paskelbęs skambią antraštę: „Lietuvos rusų sąjungoje neatmetamas NATO pajėgų panaudojimas prieš civilius gyventojus“.

Šis politinis veikėjas su tokia savo komunikacija yra nesąžiningas ir nedoras. Mano įsitikinimu, tokia veikla jis kenkia Lietuvos valstybės interesams, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tai V. Titovas pakartojo ir vienoje Kaliningrado televizijos laidoje. Jis teigė, kad bent jau rusakalbiai gyventojai supranta, kodėl Lietuvoje dislokuojamo NATO pajėgos. Anot V. Titovo, po 2020–2021 metų, kai baigsis Europos Sąjungos dotacijos, Lietuvoje galbūt nebebus mokamos pensijos ir socialinės išmokos. Gyventojai bus nepatenkinti, prasidės neramumai.

„Abejoju, kad vietos policija ar kariuomenė slopins manifestacijas. Spėju, kad bus naudojamos NATO pajėgos“, – Kaliningrado televizijos eteryje kalbėjo klaipėdietis.

Šių metų pradžioje V. Titovas taip pat viešėjo Kaliningrade. Tąkart jis dalyvavo diskusijoje „NATO ir Rusija ties raudona linija. Ar Trečiasis pasaulinis karas gali prasidėti Baltijos šalyse?“ Tada Klaipėdos tarybos narys V. Titovas pasakojo apie NATO pratybas miesto ribose, teigė esą tai kėlė nerimą miestiečiams, neva įtampa keliama dirbtinai ir taip toliau.

Lietuvos politikai neturėtų snausti

Ką derėtų daryti, kad V. Titovas atsakytų už savo teiginius, būtų bent sudrausmintas? Kokios valstybės institucijos turėtų į tai reaguoti ir kaip?

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, kadangi šis asmuo yra politikas, turėtų būti politinė atsakomybė ir politinis vertinimas.

„Turėtų reaguoti politinės jėgos – ir konkuruojančios, ir bendradarbiaujančios, – LŽ sakė jis. – Kalbama ne tik apie V. Titovą, bet ir jo atstovaujamą politinę jėgą. Ypač turėtų nesnausti politinė opozicija. Turėtų reikalauti, kad Lietuvos rusų sąjunga aiškiai išsakytų savo poziciją: ar palaiko tokį nesantaikos kurstymą, ar atsiriboja, kaip vertina jį kaip narį. Tai derėtų daryti dėl tokios priežasties – tai ženklas Lietuvos visuomenei, kartu ir Klaipėdos bendruomenei, kokia ši yra politinė jėga.“

D. Radzevičius pažymėjo, kad turėtų reaguoti ir su Rusų sąjunga bendradarbiaujančios partijos, tarkime, Lenkų rinkimų akcija. O parlamentinėms partijoms derėtų įvertinti tokį veikimą prieš Lietuvos interesus.

Kaip politikas jis daro gėdą

Be to, LŽS pirmininko įsitikinimu, tokiam veikėjui daugiau dėmesio turėtų skirti tiek Klaipėdos, žiniasklaida. Todėl kad ne kiekvienas potencialus rinkėjas atidžiai stebi politiko V. Titovo veiklą ir gali teisingai suprasti visas insinuacijas, kurias šis atlieka ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir bendraudamas su užsienio žiniasklaida ir taip toliau.

„Tokia jo veikla turėtų būti viešinama“, – mano LŽS vadovas.

Asmenine D. Radzevičiaus nuomone, kiek jis yra matęs, tokia V. Titovo veikla veda prie nesantaikos kurstymo.

„Šis politinis veikėjas su tokia savo komunikacija yra nesąžiningas ir nedoras. Kaip politikas jis daro gėdą, – mano LŽ pašnekovas. – Mano įsitikinimu, tokia veikla jis kenkia Lietuvos valstybės interesams, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai yra mano nuomonė, ne teisinis vertinimas.“

D. Radzevičiaus nuomone, kiek jis yra matęs, tokia V. Titovo veikla veda prie nesantaikos kurstymo.

Turėtų dirbti labai preciziškai

LŽS vadovo žodžiais, svarbi ir teisėsaugos veiksmai. „Teisinėje valstybėje, ypač, kai kalbama apie politikus, teisėsaugos institucijos turėtų dirbti labai preciziškai. Mat jei nebūtų teisiškai sėkminga bet kokia byla ar politikų veiklos ir kalbų teisinis įvertinimas, tai galėtų būti pateikiama kaip politinis susidorojimas su oponentais“, – teigė D. Radzevičius.

Jis pridūrė, kad tokią veiklą turėtų stebėti atitinkamos institucijos.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) LŽ pakomentavo: „VSD kasmet skelbia viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Kasmetiniuose dokumentuose, taip pat komunikuodami su visuomene, nuolat informuojame apie įvairias grėsmes, tarp kurių – ir propaganda, ir kitos informacinio poveikio priemonės.

VSD nuolat bendrauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir jų atstovais, teikia rekomendacijas, kaip apsiginti nuo priešiškų mūsų valstybei veiksmų. Todėl Viačeslavo Titovo veiksmų įvertinimas – pačios institucijos reikalas, politinės valios sprendimas.“