Apmokame ir kalinių pramogas

Nuteistieji rašo. Rašo laiškus grasindami teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams. Tiems, su kuriais buvo susidūrę, ir visiškai nepažįstamiems. Galima pastebėti, kad „rašytojų“ veiklumas proporcingas bausmės ilgumui. Kuo ilgesnis įkalinimo laikas, tuo daugiau sukurpiama laiškų su grasinimais papjauti, pakarti, nušauti, sudeginti.

Nors autoriai neslepia, kad jų tikslas vienas - paįvairinti savo kasdienybę kelionėmis į teismus, mūsų teisėsaugos ir teisėtvarkos sistema tokioms provokacijoms pasiduoda ir į šį žaidimą įsitraukia akimirksniu.

Įsisukus gremėzdiškam mechanizmui, pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo, niekuo nesiskiriantis nuo rimtos bylos. Tyrėjas ieško būdų kalintįjį apklausti. Apklausiami ir nukentėjusieji. Jie tyrėjui aiškina, kaip gavo voką, ką pagalvojo, kaip pasijuto perskaitę. Jeigu kyla kokių nors abejonių, laiškai keliauja rašysenos ekspertams. Bylai atsidūrus teisme, teisiamasis įgyvendina savo svajonę. Jis etapuojamas per visą Lietuvą, nes laiškai paprastai rašomi kuo toliau esančiam adresatui. Į teismo posėdžius kviečiami liudytojai, privalo dalyvauti laiškus gavę pareigūnai.

Svarbiausia, kad niekas neskaičiuoja, kiek mokesčių mokėtojams visa tai kainuoja, ir niekas nebando ieškoti būdų, kaip sustabdyti tokias kalinčiųjų pramogas.

Panevėžio apygardos teisme atversta byla, kurios herojus analogiškais žygiais pagarsėjęs daugiau kaip 20 kartų, už vagystes, narkotikų platinimą, seksualinį prievartavimą, sukčiavimą, disponavimą svetima elektronine mokėjimo kortele, grasinimus teistas Jonavos rajono gyventojas Lukas Dambrauskas. Pernai už turto prievartavimą iš Panevėžio apygardos prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus teismas jam buvo pridėjęs 5,5 metų, pailgindamas subendrintą bausmę iki 23 metų. Alytaus pataisos namuose kalintis 28 metų recidyvistas šį kartą teisiamas už 5 turto prievartavimo epizodus. Grasindamas susidoroti, jis laiškais reikalavo nuo 5 tūkst. iki 25 tūkst. eurų iš Utenos apylinkės prokurorų Ritos Čepienės, Liudmilos Galič, šio rajono apylinkės teismo teisėjų Kristinos Latožienės ir Gyčio Stasevičiaus. Byloje 6 tomai. Kiek visa tai kainavo ir kiek dar kainuos, kol byla bus išnagrinėta, taip pat niekas neskaičiuos.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis mano, kad užkirsti kelią tokiems laiškams, rašomiems pataisos namuose ar tardymo izoliatoriuose, neįmanoma. Cenzūruoti laiškus be teismo sprendimo negalima, o labai norėdami nuteistieji vis viena ras būdų juos išsiųsti. Teisėjas svarsto, kad, ko gero, veiksmingiausia būtų, jeigu laiškų gavėjai juos mestų tiesiai į šiukšliadėžę. Tačiau jis sako suprantantis ir tokias bylas keliančius prokurorus: „Iki šiol tokių grasinimų niekas neįvykdė, bet jeigu vieną kartą taip atsitiks?“

- Ar galima kaip nors apsisaugoti nuo grasinimų, kuriuos iš laisvės atėmimo vietų gauna teisėjai, prokurorai, policijos pareigūnai, - paklausėme Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės.

- Viena vertus, problema sprendžiama nagrinėjant tokias bylas ir tokių grasinimų neignoruojant. O kalbant apie tvarką įkalinimo įstaigose ir dėl kai kurių teisių suvaržymo, ne teismai turi tas problemas spręsti. Mes žinome, kiek įkalinimo įstaigos turi problemų dėl nuteistųjų susižinojimo, susirašinėjimo, skambinimo, susijusio su sukčiavimu ir turto prievartavimu. Todėl ir grasinimų pasitaiko. Į tai reaguojama, iš karto kreipiamasi į prokuratūrą.

- Tokios bylos keliamos gana dažnai, tačiau nuteistieji neslepia, kad jų grasinimai tėra noras pakeliauti.

- Ta keliavimo situacija šiek tiek yra pasikeitusi. Teismuose yra ir nuotolinio vaizdo įranga. Ypač administraciniuose teismuose būdavo dažna praktika, kai įkalinti asmenys rašydavo įvairaus pobūdžio skundus dėl įkalinimo įstaigos administracijos veiksmų ar neveikimo ir taip vykdavo į bylos nagrinėjimą teisme. Jie tikrai garsiai įvardindavo, jog skundus rašo dėl to, kad turėtų galimybę važiuoti į teismą. Dabar tokie dalykai yra užkardyti, nes tos administracinės bylos nagrinėjamos per vaizdo konferencinę įrangą. Tie asmenys nebevežami į teismą ir skundų sumažėjo. Ši priemonė tikrai veikia. Be to, Lietuva nėra vienintelė valstybė, kur įkalinti asmenys rašo skundus. Deja, pasitaiko grasinimų teisėjams.

- O galbūt tie grasinimai liautųsi, jeigu jie kaip tik būtų ignoruojami?

- Iš tikrųjų to negalima ignoruoti, nes niekada negalima žinoti, kiek tie grasinimai yra rimti, o kada tik juokaujama, siekiama kasdienybės paįvairinimo. Apskritai turi būti formuojamas visuomenės supratimas, kad tokie veiksmai yra negalimi. O jeigu tai bus ignoruojama, galima suprasti, kad ir toleruojama, todėl reaguoti būtina.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“