Amerikiečiai lietuvį kalėjime laikė beveik metus už išgalvotą moters išprievartavimą

Pagal mainų programą „Work and Travel USA“ 2015 metų vasarai į užsienį išvykti padirbėti nusprendęs tuo metu 22 metų ketvirtakursis Vilniaus Gedimino technikos universiteto A.Gustaičio aviacijos instituto studentas Egidijus tada planavo, kaip grįžęs baigs mėgstamas studijas ir imsis išsvajoto piloto darbo. Deja, vienas vakaras vaikino gyvenimą apvertė aukštyn kojomis, mat išėjęs pasilinksminti namo jis grįžo tik prabėgus beveik metams.

Aukos parodymų neprireikė

Praėjusių metų vasarą ir Lietuvos žiniasklaidą buvo pasiekusi žinia apie jaunuolį iš Lietuvos, pareigūnų sulaikytą Naujojo Džersio valstijos Avalono mieste. Tuomet buvo skelbiama, kad vaikinas įtariamas prievartavęs be sąmonės gulinčią 28 metų moterį. Egidijus sako iki dabar nesuprantantis, kodėl ši istorija iš viso prasidėjo ir už ką jam teko atkentėti ilgą amerikietišką teisminį procesą, kai iš tiesų nusikaltimo nė nebuvo.

„Susiradęs darbą JAV, dirbau kurortiniame miestelyje, kurį galima būtų prilyginti ramiam Šventosios miesteliui Lietuvoje. Pirmi du viešnagės mėnesiai buvo labai malonūs ir šilti. Darbas buvo nedidelėje privačioje parduotuvėje, kur reikėdavo prižiūrėti prekes, įdėti pirkėjams salotų ar atlikti kitus nesunkius darbus. Parduotuvės šeimininkai buvo labai malonūs žmonės, visada bendravo šiltai, padėdavo, laisvalaikiu aprodydavo apylinkes, nuveždavo į lankytinas vietas.

Vieną vakarą su draugu išėjome į barą. Kai barą uždarė, išėjęs sutikau merginą. Su ja vaikštinėjome, prisėdome prie pripučiamų plaustų. Buvome jau išgėrę. Netoliese buvo parduotuvė, į ją aš ir nuėjau. Palikau merginą gal 4 minutėms. O kai grįžau, pamačiau, kad tuo metu privažiavo su dviračiais patruliuojantys policijos pareigūnai. Jie iškvietė pastiprinimą ir medikus. Pasirodo, ji buvo užmigusi. Aš iš karto buvau areštuotas ir nuvežtas į areštinę. Joje tuojau pat man buvo nuvilkti marškiniai kaip daiktinis įkaltis, o aš visą naktį praleidau prirakintas prie stalo“, - dabar patį siaubingiausią gyvenimo vakarą prisimena Egidijus.

Tik vėliau jaunuolis sužinojo, kad jam gresia rimti nemalonumai, mat jam pateikti kaltinimai dėl išprievartavimo. Pirmojo laipsnio nusikaltimo. Pasirodo, be jokių privačių kaltinimų ar parodymų buvo pradėta byla. „Nors nėra kaltinimų ar pretenzijų, kai jau pradedamas procesas, viską perima Naujojo Džersio valstija, kuri ir turi išspręsti situaciją“, - pasakoja Egidijus. Ramiame miestelyje įsisuko rezonansinė, vietinių dėmesio sulaukusi byla.

„Tą vakarą tą merginą nuvežė į ligoninę, kad išblaivintų, pastatė lašelinę. Ryte jos apklausti atvyko detektyvas, bet ji nenorėjo bendrauti ar duoti parodymų ir juo labiau kad ji būtų minima procese. Pasirodo, to, ką ji pati galbūt vakare sakė, ji pati net neatsimena“, - pasakoja Egidijus.

Ilgo teisminio proceso metu prokurorė pasiūlė detektyvui nuvykti ir pasiteirauti vadinamosios aukos, ar ji turi kokių pretenzijų, parodymų ar pasiūlymų, tačiau ir kitą kartą, kai detektyvas aplankė merginą, ši bendrauti atsisakė.

Galbūt tada ji dar būtų išgelbėjusi Egidijų nuo nepelnyto teistumo, tačiau tyla reiškė, kad procesas turi vykti toliau. Kaip jis pasibaigs, tuomet pasakyti buvo sunku, nes ir E.Riaubio kaltę įrodyti buvo sudėtinga, mat tiesioginių įrodymų nebuvo. Atlikti Egidijaus ir merginos DNR tyrimai nepatvirtino nusikaltimo, prievartavimo ženklų nerasta, o peržiūrėtos miesto vaizdo kameros taip pat neužfiksavo jokių prievartavimo veiksmų. „Įrašuose matyti, kaip ji pati mane nusitempė atsisėsti prie tų plaustų“, - prisimena Egidijus.

Kalėjime vaizdai kaip iš filmų

Nukentėjusiosios nėra, įrodymų nėra. Tačiau nusikaltimas visgi įvyko? Iki proceso baigties, šventai tikėdamas, kad pripažintas kaltu nebus, Egidijus laiką praleido įkalintas įstaigoje, kurioje teismo sprendimų laukia ir kiti įtariamieji. Jaunuolis atsimena, kad patirtis JAV kalėjime priminė ne vieną kartą matytus kriminalinius filmus. Atvykus suteikiama oranžinė apranga, čiužinys, muilas, dantų šepetėlis. Pirmąsias dienas teko praleisti bendroje kameroje, kurioje gyvenimas, kaip pasakoja Egidijus, susižavėjimo nekelia: „To čiužinio net čiužiniu pavadinti neįmanoma, o duotos patalynės tiesiog nesinori prisiminti. Negana to, nedidelėje erdvėje po kelių dienų buvo apgyvendinta dar daugiau įtariamųjų, apie higieną kalbėti net neverta. Pasitiesęs savo čiužinį įsitaisiau kampe, o kad laikas eitų greičiau, paprašiau socialinės darbuotojos duoti knygą.“

Apie tai, kokie nemalonumai ištiko lietuvį E.Riaubį, visuomenė, o ir jaunuolio artimieji sužinojo tik iš žiniasklaidos. Egidijaus tėtis Valdas Riaubys neslepia iš pradžių sunkiai galėjęs suprasti situacijos rimtumą. Iki tol pavyzdingas, mandagus, visuomet pasiruošęs padėti sūnus negalėjo imti ir staiga tapti nusikaltėliu. Aktyvus sportininkas, irkluotojas, iš pradžių vienas mokyklos lyderių, o paskui ir vienas geriausių studentų universitete, galų gale atrinktas tarptautinių mainų projektui. Juk čia patenka tik patys geriausi. O dabar už grotų.

Valdas Riaubys

„Kai viena iš mano mokinių atsiuntė nuorodą su informacija, kad suimtas mano sūnus, pagalvojau, kad gal jaunimas prisilinksmino. Kita šalis, gal kur pramogavo, galbūt padaugino alkoholio. Pagalvojau, gal susidėjo su ne ta kompanija, įniko į narkotikus, ir tuomet jau neaišku, kas gali nutikti. Tuomet su manimi susisiekė draugas, su kuriuo Egidijus tą vakarą buvo, ir pranešė, kad situacija tapo rimta, laikas ieškoti advokato“, - atsimena tėtis.

Tėvai ir artimieji kreipėsi į šalies politikus, parlamentarus, Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos konsulatą Amerikoje. Bendromis jėgomis pavyko daugiau sužinoti apie tyrimą, susirasti advokatą. Tik vėliau paaiškėjo, kad 10 tūkst. JAV dolerių (8,96 tūkst. eurų) kainavusios advokato paslaugos nebuvo bevaisės, ir sūnus pagaliau pamatė laisvę. Tačiau iki tol artimiesiems teko iškęsti tikrą pragarą. „Niekam to nelinkėčiau“, - prisipažįsta susigraudinęs V.Riaubys.

Po savaitės JAV kalėjime Egidijus buvo perkeltas į nuolatinę kamerą, į bloką, kuriame kali kiti seksualiniais nusikaltimais kaltinami vyrai. Didžiulė erdvi salė, trys metaliniai staliukai su keturiomis kėdėmis, televizorius ir ratu išdėstytos, nuo A iki L raidės sužymėtos kameros. Čia Egidijus skaičiavo kiekvieną dieną nuo vieno iki kito teismo posėdžio. Dvivietėje kameroje įkalintas jaunuolis sako, kad teko gyventi su mažiausiai keliais kitais įtariamaisiais. Vieni iš jų būdavo paleidžiami už užstatą, kiti iškeliaudavo į kalėjimą jau sulaukę teismo nuosprendžio - „kaltas“. Nors kalėjimas ir nėra ta vieta, kur visi noriai pasakoja savo nuodėmes, visgi norinčiųjų bendrauti būdavo. Daugiau kaip 9 mėnesius įkalinimo įstaigoje praleidęs Egidijus buvo apgyvendintas vis su skirtingais įtariamaisiais. Jaunuolis pasakoja atsimenantis, kaip kurį laiką teko gyventi su jaunuoliu, kuris taip pat keistomis aplinkybėmis pateko į tokią įstaigą. „Jis kelerius metus draugavo su mergina, planavo susituokti kitą vasarą. Tačiau jis kažkuo neįtiko merginos mamai, ši kreipėsi į policiją ir apkaltino vaikiną dukros prievartavimu. Policija pas jį atvyko naktį ir išsivežė. Nors jo mergina kreipėsi norėdama duoti paneigiančius parodymus, procesas jau buvo pradėtas ir niekam nebereikia jos parodymų“, - pasakoja Egidijus.

Gyvenimas kalėjime kupinas incidentų. Ir pačiam Egidijui kartą buvo tekę atsidurti kalėjimo karceryje, kai, norėdamas išskirti du susimušusius kalinius, E.Riaubys nespėjo grįžti į savo kamerą po duotos komandos, už tai ir paragavo vienutės gyvenimo. Tuo metu už kalėjimo vartų laukė vėžlio greičiu slenkantis teismo procesas. „Kai tik buvo suformuoti pirminiai kaltinimai dėl prievartavimo, pirmąjį sprendimą taryba gali priimti per 6 mėnesius. Tada kaltinimai prisiekusiųjų gali būti atmesti arba patvirtinti. Mano atveju šis laikas užtruko kiek daugiau nei 3 mėnesius. Ši byla miestelyje buvo itin sekama. Žinoma, niekas nenori atmesti kaltinimų tokiu nusikaltimu iš karto. Prasidėjus tyrimui reikėdavo mėnesį, o kartais ir ilgiau laukti teismo posėdžių. Kartais jie trukdavo vos kelias minutes. Skaičiuoju dienas iki posėdžio, ateinu, o ten tiesiog paskelbia, kad atmetamas vienas ar kitas įrodymas arba trūksta naujos informacijos ir kitas posėdis bus vėl po mėnesio“, - apie sudėtingą ir varginantį procesą pasakoja Egidijus.

Trūkstant įrodymų ir siekiant pabaigti bylą, E.Riaubį buvo bandoma priversti pripažinti kaltę dėl nepadaryto nusikaltimo siūlant mažesnę bausmę. Už išprievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis jaunuoliui grėsė nuo 10 iki 20 metų nelaisvės. Iš pradžių jam buvo pasiūlyta prisipažinti už 10 metų nelaisvės atėmimo bausmę, vėliau siūlytas susitarimas skiriant 2,5 metų, dar vėliau - 9 mėnesius laisvės atėmimo nuolatiniame kalėjime. „Bet aš apie tuos pasiūlymus nė negalvojau, nes netikėjau, kad gali šalyje būti tokia sistema“, - neslepia Egidijus.

Nekaltumas biografijos neišgelbės

Galiausiai, negalint įrodyti Egidijaus kaltės, jam buvo pasiūlyta prisiimti kitą nusikaltimą ir taip išvengti dar galinčio besitęsti proceso. Ko gero, tuomet su byla dirbantiems asmenims jau buvo aišku, kad nekaltą vaikiną paversti prievartautoju pritrūks įrodymų. Egidijui buvo perkvalifikuoti kaltinimai į švelnesnius, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu. Prokurorė pasiūlė jaunuoliui įskaityti laiką, kurį jis jau praleido įkalinimo įstaigoje, ir paleisti į laisvę.

Štai taip, beveik po metų nežinomybės ir nepagrįstų kaltinimų Egidijus pagaliau išvydo laisvę. Vedamas vienintelio noro - kuo greičiau grįžti namo, migracijos tarnyboje pasirašė sutikimą būti deportuotam į Lietuvą. Šioje įstaigoje jaunuoliui dar teko praleisti 39 dienas. Egidijus pasakoja, kad migracijos skyriuje besiglaudžiantys užsieniečiai niekaip nesuprato jo noro grįžti namo ir palikti svajonių šalį Ameriką: „Manęs dažnai klausdavo, ar aš pasirašysiu deportacijos dokumentus, o jei pasakydavau, kad aš juos jau pasirašiau, manęs tiesiog gailėdavo. Neva kaip man blogai, kad aš palieku Ameriką. Aš jau buvau gavęs pasiūlymų švariais ir ne tokiais švariais tikslais padirbėti pilotu. Esą man čia šviesi ateitis. Bet po savo patirties Amerikoje norėjau tik grįžti namo į Lietuvą.“

Dabar galimybės grįžti į universitetą laukiantis Egidijus sako norintis vėl imtis mokslų, tačiau apie piloto darbą jau nebesvajoja. „Turėjau daug laiko apie viską pagalvoti. Todėl nusprendžiau, kad baigęs mokslus dar kelerius metus savanoriausiu ir padėsiu likimo nuskriaustiems žmonėms“, - prisipažįsta jaunuolis. Bandymas grįžti į normalų gyvenimą - rimtas išbandymas. Egidijus buvo teisiamas už nusikaltimą, nors jo ir nepadarė, todėl neaišku, kaip ši patirtis atsilieps jo tolesniame gyvenime. Visgi Egidijus tikisi, kad teisybė nugalės. Sunku net įsivaizduoti, kiek žmonių, prieš metus išvydusių pranešimą, kad vaikinas suimtas už prievartavimą, iki šiol mano, kad jis nusikaltėlis. Juk niekur nebuvo paskelbta, kokia iš tiesų buvo bylos baigtis.

Po šios istorijos, kuri prieš metus Egidijui būtų priminusi tik siaubo filmo scenarijų, bet tikrai ne asmeninę patirtį kitoje šalyje, laisvė ir palaikymas dabar yra pats brangiausias jo turtas. „Prieš porą dienų pas mane buvo atvykę mano draugai. Prisiminiau citatą iš „Mažojo princo“, kur sakoma, kad gražiausi dalykai nematomi akimis, nes jie jaučiami širdimi. Bet kai aš po tiek laiko pamačiau savo draugus, supratau, kad gražiausi dalykai gali būti matomi“, - prisipažįsta Egidijus, čia pat susigraudinęs ir braukdamas nuo skruostų ašaras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"