Advokato nužudymo byloje - iškalbingi psichologiniai portretai

Rezonansas

Vakar Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija po pertraukos toliau nagrinėjo advokato Ruslano Rožkovo (gim. 1955 m.) nužudymo bei jo sūnaus 25-erių metų Tachiro sužalojimo praėjusių metų rugpjūčio 31-osios naktį bylą.

Teisiamųjų suole nuleidę galvas ir kukliai sunėrę pirštus vėl sėdėjo kovo 29 dieną 20-ies metų sulaukęs nužudytojo jaunėlis sūnus Ruslanas Rožkovas ir Artūras S., kuriam tą pačią dieną sukako septyniolika. Vaikinai tarpusavyje nebendrauja.

Prokurorės B. Piktužienės prašymu iškviesta bylą tyrusi pareigūnė parodė, jog ji buvo įtariamojo Ruslano Rožkovo susitikimo areštinėje su motina advokate Liudmila Rožkova liudytoja. Ji girdėjo, kaip L. Rožkova keletą kartų primygtinai prašė sūnų sakyti tiesą, nepaisant nei šeimos interesų, nei visuomenės nuomonės. Ruslanas pokalbio metu buvo susikaustęs ir vis kinkavo galvą. Po šio susitikimo jis pakeitė pirminius savo parodymus ir nurodė, jog yra patyręs tėvo seksualinį priekabiavimą. Tačiau tyrėja pripažino ir tai, jog viso pokalbio ji gerai negirdėjo.

Vyriausiojo Rožkovų sūnaus Rustamo draugė pasakojo, jog praėjusių metų rugpjūčio 31-osios vakarą ji padėjo savo draugui pakuoti daiktus - ruoštis išvykti į Maskvą, kur jis studijuoja teisę M. Lomonosovo universitete. Grįžo ji namo apie vidurnaktį, o neilgai trukus sulaukė telefono skmabučio - Rustamas prašė ją vėl atvažiuoti. Supratusi, kad įvyko kažkas negera, mergina nuvažiavo atgal pas Rožkovus.

Ji kartu su L. Rožkovos draugais pasirūpino, jog į ligoninę būtų išvežtas ne tik sunkiai sužalotas Tachiras, bet ir jaunesnysis Ruslanas - šis buvo ištiktas šoko, vis alpo.

Mergina, be kita ko, parodė, jog dažnai lankydamasi Rožkovų namuose pastebėjo, jog jaunėlis Ruslanas yra vis užsiėmęs, daug dirba, sėdi prie kompiuterio, todėl išvykose ar vakarėliuose kartu su šeima nedalyvauja.

Nukentėjusioji L. Rožkova teismą prašė iškviesti iš Maskvos liudyti ir sūnų Rustamą, tačiau teismas šį prašymą atmetė - liudytojo iškvietimas atimtų daug laiko, be to, Rustamas paties įvykio nematė.

Teisiamojo nepilnamečio Artūro S. motina liudijo, jog sūnus buvo nuoširdus ir geras, visi juo džiaugėsi. Ji palankiai vertino sūnaus draugystę su iš inteligentiškos šeimos kilusiu Ruslanu, manė, jog jis padarys Artūrui tik teigiamą įtaką. Nuo vasaros vidurio sūnus surimtėjo.

"Čia kažkas ne taip. Jis taip negalėjo padaryti, - pasakojo nepilnamečio įtariamojo motina. - Dabar nebepažįstu savo vaiko. Anksčiau buvo atviras, nuoširdus - dabar kažkoks šaltas, keistas."

Motinos liudijimas sugraudino Artūrą S. - iki tol ramiai sėdėjęs vaikinas motinai duodant parodymus nuolat šluostėsi ašaras.

Po liudytojų apklausos teismas pagarsino byloje surinktus įrodymus. Tarp jų - du Ruslano ranka prirašyti lapai. Viename, rašytame jau po nusikaltimo, jis samprotauja apie tai, kad žmogus turi turėti teisę keisti savo vardą, jei jis jam nepatinka. Kartu pažymi, jog jis didžiuojasi savo vardu, nes jis yra ir vardas žmogaus, kuris yra jo idealas.

Kitas lapelis, rastas įvykio vietoje, prirašytas tarpusavy nesusijusių, tačiau iškalbingų frazių: "pabėgti iš namų, vogti, meluoti, prievartauti mergas, slapstytis, pakeisti išvaizdą, muštis, žudyti pažįstamus, patekti į zoną" ir pan.

Byloje įdėtas ir Artūro S. iš areštinės draugei rašytas laiškas. Jame vaikinas rašo nesuprantąs, kam jis "taip beprotiškai pasielgė". Tačiau gyvenimu areštinėje paauglys nesiskundė: atvirkščiai, rašė, kad gyvenimas čia "neblogas", esąs gerbiamas dėl sportiško, ištreniruoto kūno ir kad nužudė teisėsaugos srityje dirbusį žmogų.

Kitas teismo posėdis numatytas tik gegužės pabaigoje.

Genovaitė PRIVEDIENĖ