2015-aisiais Klaipėdos gatvėse pralieta mažiau kraujo

Avarijų statistikos rodiklių gerėjimas pernai džiugino ir mieste, ir visoje Klaipėdos apskrityje. Kelių policijos tarnybos duomenimis, 2015-aisiais uostamiesčio gatvėse įvyko 203 įskaitinės eismo nelaimės, apskrityje - 400. Užpernai šie skaičiai buvo atitinkamai 235 ir 474.

Klaipėda gali pasigirti drastiškai kritusiu žuvusiųjų skaičiumi: 2014-ieji mieste nusinešė 10 eismo dalyvių gyvybių, o praėjusieji metai - vos dvi.

Abi aukos - pėstieji. Metų pradžioje, sausio 16-ąją, pėsčiųjų perėjoje Taikos prospekte, ties Žardės žiedu, partrenkta į darbą ėjusi 37 metų policijos raštvedė. Po kurio laiko moteris ligoninėje mirė. Neišgyveno ir rugpjūčio 4-ąją viename Šilutės plento kieme sužalotas 75 metų vyras - su vaikštyne ėjusį neįgalųjį partrenkė atbuline eiga judėjęs mikroautobusas.

Apskrityje žuvusiųjų irgi mažėjo - užpernai jų būta 30, pernai - 22.

Krito ir avarijose sužalotų žmonių skaičius. Pernai Klaipėdoje jis siekė 231 (2014 m. - 268), apskrityje - 471 (2014 m. - 559).

Policijos pareigūnai mato kelias tokių pokyčių priežastis.

"Prie to galėjo prisidėti ir oro sąlygos - jos pernai buvo geresnės nei metais anksčiau, tačiau neatmetame ir vadinamųjų policinių priemonių, t. y. reidų, įtakos. Pernai jų visoje apskrityje rengėme tikrai daug, sulaikėme nemažai neblaivių vairuotojų, o kitus, tikime, atbaidėme nuo sėdimo prie vairo.

Be to, prisiminkime ir rugsėjo pradžią, kuomet buvo sumažinta maksimalaus leistino greičio viršijimo tolerancijos riba matuokliuose. Vairuotojus tai irgi privertė atleisti akseleratoriaus pedalą", - "Vakarų ekspresui" sakė Mindaugas Džermeika, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas.

Jis teigė manantis, kad Klaipėdoje mažesnį sužeistų ir žuvusių pėsčiųjų skaičių lėmė ir nesaugių perėjų panaikinimas.

"Žmonėms gal ir atrodė skausminga, kai nebeliko perėjų, kuriomis jie naudojosi daug metų, tačiau dabar aišku, kad tai buvo efektyvu. O ir likusiose perėjose buvo pokyčių - vienos papildomai apšviestos, kitose įrengtos saugumo salelės ar greičio slopinimo kalneliai", - pastebėjo M. Džermeika.

Kruvinųjų skaičių tendencijos panašios visoje šalyje. Per 2015-uosius Lietuvos keliuose žuvo 241 žmogus - mažiausiai per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Užpernai eismo nelaimės nusinešė 267 gyvybes, 2013 metais žuvo 256 žmonės.

Tarp žuvusiųjų daugiausia pėsčiųjų ir vairuotojų - atitinkamai 81 ir 80. Daugiau nei pusė pėsčiųjų - 60 - žuvo tamsiuoju paros metu. Taip pat žuvo 56 keleiviai, 21 dviratininkas, 1 mopedo vairuotojas.

Tiesa, pernai buvo sužeistas 3 801 eismo dalyvis, arba 16 daugiau nei 2014 m. Iš viso praėjusiais metais šalyje užregistruoti 3 185 eismo įvykiai, tarp jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės - 236, arba ketvirtadaliu mažiau negu 2014 m. Dėl tokių vairuotojų kaltės gyvybės neteko 15 žmonių, t. y. beveik 70 proc. mažiau nei užpernai. Šiuose įvykiuose sužeista 350 žmonių.