Korona pakoregavo laidojimo įpročius

Laidoti į žemę leidžiama

Nuo Covid-19 mirusių žmonių kūnai, pasakojo Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, yra dedami į specialius dvigubus higieninius maišus. Mirusieji guldomi su tais pačiais rūbais, kuriuos dėvėjo sirgdami, – jie neperrengiami.

Po to kūnai išgabenami į atskirą morgo pastatą ligoninės kieme, kur patalpinami į šaldytuvą.

„Pranešame artimiesiems, kurie rūpinasi laidotuvėmis, dažniausiai jie kviečiasi laidojimo namų darbuotojus“, – sakė I. Volskienė. NVSC Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė paaiškino, jog Vyriausybės reikalavimo, kad mirusius nuo kovido ligos būtina kremuoti, nėra. Galima laidoti ir į žemę, nes moksliškai nėra įrodyta, kad virusas sklistų iš žemės gilumos.

„Tačiau yra specialūs ir griežti reikalavimai pervežant ir šarvojant. Mirusiųjų negalima perrengti ir jokiu būdu neatidaryti karsto“, – akcentavo D. Jociuvienė.

Prie maišų – etiketės

Kretingos laidojimo namų „Rimtis“ savininkai Edita ir Juozas Donauskai pasakojo, kad, artimiesiems pranešus ir tik parašius įgaliojimą, jie vyksta į morgą.

„Išgabename kūnus tuose pačiuose sandariuose maišuose su užlituotais užtrauktukais, prie jų pritvirtintos mirusiųjų pavardės, kad, neduokdie, nesumaišytume. Patalpos jau būna dezinfekuotos, dar padėta ir papildomų priemonių. Keliant velionį į automobilį, guldome jį ant tvirto pagrindo. Patys dėvime specialius rūbus“, – paslaugų eigos pradžią apibūdino E. Donauskienė.

Ją papildęs J. Donauskas patikino, kad maišų atidaryti jiems neleidžiama: „Tai gali atlikti tik teismo medicinos ekspertai Klaipėdoje, tačiau prieš tai specialiai paruošus nuo koronaviruso mirusio žmogaus kūną. Ekspertai dėvi vadinamuosius skafandrus. Mums, ruošiant laidotuvėms mirusiuosius, leidžiama paprastesnė apranga – specialūs chalatai, antbačiai, atrankoviai, pirštinės.“

Šarvojama dvi valandas

Laidotuvių eiga ir pobūdis, verslininkų žodžiais, priklauso nuo velionio artimųjų pageidavimo. Vieni išsyk iš ligoninės veža mirusįjį laidoti, kiti trumpam šarvoja laidojimo namuose.

„Uždarytame karste leidžiama velionį šarvoti 2 val. Prie jo tegali būti tik šeimos nariai, bet ne daugiau kaip 10 asmenų vienu metu. Jeigu šeima – gausi, pasiūlome kitiems susitikti prie kapo duobės“, – pasakojo J. Donauskas.

Įprastai šarvojama rytą, kad popiet jau galima būtų laidoti. Jei artimieji pageidauja, per tą laiką giedotojai suspėja ir Kalnus sugiedoti, atsisveikinti su velioniu atvyksta ir dvasininkas.

Po kiekvieno šarvojimo laidojimo namų patalpos yra dezinfekuojamos: verslininkai tikino tam įsigiję specialų įrenginį, kad ši procedūra vyktų sparčiau.

Rūbus – į karstą

Kretingiškis Donatas Vitkus laiške redakcijai stebėjosi, kad Kretingos laidojimo namuose nuo koronaviruso mirusiam asmeniui, kurio kūnas įdėtas į maišą ilsėjosi uždarame karste, pasiūlė nupirkti rūbus, batus, kaklaraištį. „Šiuos daiktus laidojimo namų personalas tiesiog įdėsiąs į karstą. Tokios paslaugos ir drabužių kaina siektų 180 eurų. Siūloma paslauga, mano galva, prasilenkia su sveiku protu“, – svarstė skaitytojas.

Po laidotuvių, smalsumo vedamas, jis tikino pasidomėjęs, ar čia tik Kretingoje tokia verslininkų išmonė: „Pasiskambinau į kitus laidojimo namus, ten tas pats, – mirusiųjų, kurių negalima aprengti dėl Covid-19, rūbus tiesiog siūloma sudėti į karstą. Ar tai normalu?“

 Į šį klausimą J. Donauskas atsakė nesvarstydamas: „Manyčiau, kad čia galioja principas: kas gyvųjų – gyviesiems, kas mirusiųjų – mirusiesiems. Nė vienam nieko nesiūlome per prievartą. Būna, žmonės atneša įkapes, kurias pati močiutė buvo iš anksto sau pasiruošusi. Arba artimieji prašo, kad karste viršum kūno ištiestume suknelę arba kostiumą, prie kojų padėtume batus. „Nejaugi žmogus per savo gyvenimą neužsidribo sau rūbams į paskutinę kelionę“, – garsiai pasvarsto jie. Ką žinosi, kad Paskutinio teismo dieną netektų prisikelti nuogam. Todėl mūsų reikalas pasiūlyti, o nusprendžia artimieji.“

E. ir J. Donauskai tvirtino, kad jų įmonėje rūbų komplektas tiek velioniui vyrui, tiek moteriai kainuoja apie 100 Eur.

Pikas buvo gruodį

Maždaug ketvirtis mirusiųjų dėl koronaviruso išvežami kremuoti. „Didžiausias pikas buvo praėjusį gruodį: mirė per 60 asmenų, 16 iš jų buvo kremuoti. Dabar jau ir eilės krematoriume sumažėjo iki 3 dienų, gruodį kremacijos tekdavo laukti visą savaitę“, – sakė verslininkas.

J. Donauskas paminėjo vieną neįprastą atvejį – laidojimo namai nenorom tampa ir laikinu kolumbariumu: „Vienas kretingiškis pageidavo, kad išvežtume nuo koronos mirusio artimojo kūną kremuoti. Parvežėme palaikus, susisiekėme, o jis – susirgau korona. Urną žmogus atsiims pasveikęs.“

Jis neslėpė, kad pandemija iškėlė ir kitokių iššūkių: „Mes ne mirusiųjų, o gyvųjų šiandien labiau baiminamės, nes turime nuolatinį kontaktą su potencialiais viruso nešiotojais, o gal ir sergančiaisiais. Žmonės pasakoja: išvežėm šeimos narį į ligoninę, o po 2–3 dienų šis mirė. Vadinasi, visi tie žmonės, kurie susirenka į laidotuves, privalėtų izoliuotis, bet taip nėra. Manytume, kad mus, kaip ir gydytojus ar socialinius darbuotojus, turėtų paskiepyti pirmumo tvarka.“

Todėl, J. Donausko žodžiais, Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovai kreipėsi į Vyriausybę, kad atsižvelgtų į jų prašymą. „Antraip, gali nelikti, kam laidoti mirusiųjų“, – pastebėjo jis.