Belgai nori Lietuvai skirtų „AstraZeneca“ skiepų

„Aš susisiekiau su „AstraZeneca“ ir paklausiau, ar būtų įmanoma gauti papildomų vakcinų, jei jų atsirado“, – Flandrijos parlamente trečiadienį pareiškė flamandų gerovės ministras Wouteris Beke.

„Jei mes galime jas gauti, mes panaudosime jas mūsų strategijoje. Mane informavo, kad jie tariasi dėl mūsų klausimo ir rytoj laukia žinios iš Europos vaistų agentūros“, – pridūrė jis.

Visos Belgijos vakcinacijos vadovas Dirkas Ramaekersas leidiniui „Niewsblad“ pareiškė, kad „AstraZeneca“ tiekimas tęsis ir visos Europos šalys toliau gaus vakcinas.

„Tačiau, kai valstybė suspenduoja vakcinaciją su tam tikra vakcina ir nusprendžia peržiūrėti ją, visuomenės pasitikėjimas skiepu tampa ženkliai mažesnis. Taigi, jei vakcinacija atsinaujins kitose šalyse, joms bus sunkiau žmonėms įsiūlyti „AstraZenecos“ vakcinas, – teigė jis ir pridūrė: – Belgija prašo perduoti tas vakcinas. Tokiu atveju mes galėsime pagreitinti mūsų vakcinacijos kampaniją bei pasiekti vakcinacijos tikslus daug greičiau.“

Nors didelė dalis ES šalių sustabdė vakcinaciją „AstraZenecos“ skiepais, Belgijos sveikatos ministras Frankas Vandenbroucke anksčiau šią savaitę teigė, kad „šiame etape pertrauka būtų neatsakinga“ ir šalis toliau elgsis pagal Europos vaistų agentūros rekomendacijas. Pastaroji antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms.

Virtinė Europos šalių, tarp jų Lietuva, po pranešimų apie kai kuriems paskiepytiems asmenims susidariusius kraujo krešulius sustabdė „AstraZenecos“ vakcinos naudojimą.