Nerijus Ivanauskas: "Sėkmė be vidinės harmonijos neįmanoma"

Taip. Didžiulį verslą "užsukęs" verslininkas gali jaustis nelaimingas dėl to, jog jam nesiklosto asmeninis gyvenimas. Ir atvirkščiai - meilėje paskendęs menininkas taip pat nesijaus gerai, jei kišenėse švilpaus vėjai... Sėkmė be vidinės harmonijos neįmanoma.

Esi atradęs visaverčio gyvenimo formulę?

Tereikia gyventi gyvenimą, kuris būtų padalintas į tris dalis: 30 % jo skirti darbui, 30 % - šeimai, ir 30 % - sau.

Ar gyvenime tau viskas klojosi lyg sviestu patepta? O gal sėkmę "užsidirbai"?

Nebūna taip, jog žmonėms sekasi šiaip sau. Manau, kad sėkmė yra "uždirbama". Siekdamas savo tikslų tu veiki: svajoji, kuri, mąstai, dirbi, rizikuoji. Ir vieną dieną, žinoma, jei būsi pakankamai atkaklus, tavo pastangos duos vaisių. Ilgai svajojęs, nė nepajusi, kaip atsidursi reikiamoje vietoje tarp reikalingų žmonių. Būtent taip man ir nutiko. Kadaise, dar jaunas būdamas, žiūrėdavau į didelių kompanijų langus ir galvodavau: kaip būtų gerai dirbti su jomis... Ir nors tuo metu neįsivaizdavau, kaip galėčiau tai padaryti, viskas išėjo savaime. Žingsnis po žingsnio aš žengiau savo pasirinktu keliu. Daug dirbau. Tobulėjau. Įgijau vadybos žinių. Renginių organizavimo, personalo valdymo patirties. Renginys sekė renginį, ir aš nė nepajutau, kaip "didieji" klientai ėmė manęs ieškoti.

Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie labai atkakliai dirba, tačiau sėkmės vis dėlto nesulaukia. Gal sėkmė - likimo dovana?

Abejočiau. Likimą arba savo gyvenimą mes patys formuojame. Kaip? Pasirinkdami. Kiekvienas iš mūsų renkamės: dirbti daug ar tinginiauti, pagaliau: būti sėkmingiems ar ne. Kai kurie man sako: "Nerijau, tau sekasi!" Tačiau jie mato tik paradinę sėkmės pusę, o kasdieninio, sunkaus darbo - ne.

Kokios tavo asmeninės savybės padeda privilioti sėkmę?

Humoro jausmas. Nebijojimas iš savęs pasijuokti. Paprastumas. Natūralumas.

Kuo save laikai: verslininku ar menininku?

Nors vadovauju pelningai dirbančiai įmonei, tačiau nelaikau savęs verslininku. Esu kuklus iš prigimties, tad netgi nemėgstu, kai mane taip vadina. Juk aš neturiu nei didelio kapitalo, nei keliasdešimt milijonų vertės pastatų. Kai manęs kas nors paklausia, ką aš veikiu, atsakau, jog esu renginių organizatorius. Na, koks aš verslininkas, jei ilgą laiką nenorėjau net savo įmonės atsidaryti. Maniau, išsisuksiu su autorinėmis sutartimis. Tai padaryti privertė klientai. Jie sakė: "Nerijau, tu privalai atsidaryti įmonę, jei nori teikti tokias paslaugas". Taigi savo kompaniją atsidariau vieno didelio renginio dėka. Dabar kažkodėl žmonės elgiasi atvirkščiai: pirma atsidaro įmonę ir tik tada galvoja, ką veiks.

Ar jauti konkurenciją tarp panašia veikla užsiimančių įmonių?

Ne. Su kai kuriomis kompanijomis aš bendradarbiauju. Kai kurioms padedu. Galiu pasidžiaugti nemažu klientų skaičiumi. Dauguma jų yra stambios uosto bendrovės. Norėčiau joms padėkoti už bendradarbiavimą ir pasitikėjimą. Pastarąjį aš užsidirbau atkaklaus ir kruopštaus darbo dėka. Su dauguma įmonių dirbame nuo pat mano kompanijos įkūrimo pradžios.

Minėjai, jog nuo paauglystės svajojai apie darnią šeimą. Kodėl ne apie svaiginančią karjerą?

Augau be tėvo. Ir nors didžiulė mamos meilė kažkiek kompensavo tėvo nebuvimą, toks šeimos modelis man nebuvo priimtinas. Mačiau kaip sunku buvo mamai vienai mane auginti, todėl aš troškau gražios ir darnios šeimos. Norėjau, kad mano vaikai turėtų abu tėvus ir jaustųsi laimingi. Labai myliu savo žmoną Eveliną ir dukrelę. Šiuo metu laukiame šeimos pagausėjimo. Dėl to esu nepaprastai laimingas.

Kaip susipažinai su žmona?

Kol dar nebuvome "sukibę", žiūrėdavau į ją bendroje draugų kompanijoje ir galvodavau: "Jėzusmarija, kokia ji veikli. Tikras energijos užtaisas. Vulkanas. Nepavydžiu jos vyrui..." O matote, kaip išėjo.

Ką studijavai?

Istorija painoka... Gimiau ir užaugau Plungėje. Paauglystėje mėgau mušti būgnus, tad grojau vietinėje grupėje, kurios vokalistė buvo dabar gerai žinoma dainininkė Aistė Smilgevičiūtė. Taigi bandžiau stoti į Menų fakultetą - neįstojau. Po to stojau į matematiką - įstojau. Bet pasimokęs vos tris mėnesius supratau, kad visos tos parabolės ir aibės ne man. Versle aš žinau, kas yra PVM'as ir pelno mokestis. To man užtenka. Po to stojau į Klaipėdos universitetą, lietuvių kalbą ir režisūrą. Įstojau, bet į mokamą vietą. Pinigų nebūtų užtekę mokėti už pragyvenimą ir mokslus, tad teko šių studijų atsisakyti. Baigiau Pedagoginį universitetą. Įgijau magistro mokslinį laipsnį. Šiuo metu dėstau renginių organizavimą. Klaipėdos kolegijoje.

Kaip prasidėjo tavo karjera?

Dar studijuojamai kartu su G. ir M. Bendžiais įkūrėme grupę "Trumpas sujungimas". Pradėjome filmuotis. Mus rodė per televiziją. Na, neslėpsiu, jaučiausi žvaigždute. Ateidavau į barą, visi statydavo alaus. Prašydavo autografų. Tada man - 23 metų vaikinui tas populiarumas buvo labai saldus. Dabar, kai aš pasižiūriu tuos senus įrašus, man truputį gėda. Tačiau nuo to viskas ir prasidėjo. Ėmiau vesti renginius. O tuomet, jei buvai renginio vedėjas, turėjai pats ir sau tekstą pasirašyti, ir dekoracijas susidėlioti, ir parežisuoti, paorganizuoti. Natūraliai susiklostė, jog iš renginių vedėjo aš persiorientavau į organizatorius.

Ko reikalauji iš savęs ir kitų?

Punktualumo, sąžiningumo ir atsidavimo.

Streso šiame darbe tikriausiai - per akis?

Patikėk. Būna, ir naktimis nemiegu. Aš nesu tas direktorius, kuris tik duoda nurodymus, o pats eina gerti kavos. Esu aktyvus ir viskuo rūpinuosi pats. Jei reikia, ir šiukšles nuo scenos surenku. Gerai, kad turiu mane suprantančią žmoną. Ji man esant renginyje, net neskambina, žino, kad neatsiliepsiu į skambučius. Prisimenu tokį nutikimą. Vienam renginiui išnuomojome autentišką karietą su arkliais, kurioje turėjo sėdėti garsus aktorius Vytautas Tomkus, suvaidinęs legendinį Tadą Blindą. Valandą prieš renginį vykusioje repeticijoje pasibaidė arkliai ir su visu V. Tomkumi karietoje pasileido į mišką. Karieta sulūžo. Ačiū Dievui, V. Tomkus liko gyvas ir sveikas. Bet mums koks stresas! Per pusantros valandos iš kažkur nors vežimą turėjome gauti. Ir gavome. Tokiomis akimirkomis nėra kada galvoti: esi tu didis verslininkas ar ne. V. Tomkus pušyne - ir bėgi kelnes pasiraitojęs iš paskos arklių jo gelbėti.

Koks yra tavo hobis?

Būgnai. Kartais "Kurpiuose" grupė "Tabasco" leidžia pagroti būgnais vieną dainą. Mėgstu žaisti lauko tenisą. Taip pat labai patinka keliauti.

Kokia kelionė labiausiai įsiminė?

Kelionė kruiziniu laivu į Braziliją. Kelionė buvo ir įspūdinga, ir naudinga man, kaip renginių organizatoriui. Stebėjau, kaip laive dirba animatoriai, režisieriai, organizacinė komanda.

Koks tavo požiūris į pinigus?

Pinigai yra saugumas.

Mėgsti komfortą?

Mano akys ir širdis nesivaiko prabangių daiktų, garsių etikečių. Dėviu paprastas kelnes.

Kelnės paprastos, bet koks automobilis stovi už lango! Vairuoji gražuolį džipą Volkswagen Touareg.

Tai buvo sena mano svajonė. Vieną dieną ji ėmė ir išsipildė.