Natalija Fiodorova: "Sėkmingas žmogus yra laimingas žmogus"

Troškau tapti aktore ir pareiškiau mamai išvažiuojanti į Maskvą. Tačiau dėl mano jauno amžiaus net nepriėmė dokumentų. Tam, kad metai nenueitų veltui, įstojau į pedagoginį. Baigiau rusų kalbos ir literatūros mokslus. Ištekėjau ir dešimt metų dirbau mokytoja. Beje, dirbti mokytoja man labai patiko. Aš tiesiog degiau iš meilės šiam darbui.

Tačiau meilė išblėso?

Pagimdžiusi antrąjį savo vaikelį, dukrytę, tikrąja to žodžio prasme neturėjau ko valgyti. Buvo tie "perestroikos" laikai, visi tada sunkiai vertėmės. Bet jeigu tuomet aš nors truputėlį būčiau gyvenusi geriau, tikrai nebūčiau atsisakiusi mėgstamo darbo. Ir nebūčiau stačia galva nėrusi į tuos nepažįstamus verslo vandenis. Tos pradžios net nenoriu prisiminti. Kokius kryžiaus kelius teko nueiti! Taigi motinystės atostogos lėmė galutinį apsisprendimą: be padoraus atlyginimo mokykloje dirbti negaliu. Gyventi ir valgyti reikėjo šiandien, tad kartu su vyru pasiryžome imtis verslo.

Kodėl pasirinkote aksesuarus?

Tie, kurie turėjo pradinio kapitalo, ėmė prekiauti odos gaminiais, baldais. Aš neturėjau jokio kapitalo, todėl dairiausi to, kas mažiau kainuoja. Galvojau, kaip investuoti mažiau, o gauti daugiau. Ilgai mąsčiau, ko imtis. Norėjau, kad šis darbas būtų mielas. Jau tada žinojau, kad kitaip nieko nebus. Buvome pirmieji Klaipėdoje prekiavę aksesuarais. Vežėme juos iš Lenkijos, Turkijos. Trejus metus dirbome mugėse.

O paskui atidarėte parduotuvę.

Kai nusipirkome dviejų kambarių butą, kuriame šiandien ir įsikūrusi aksesuarų parduotuvė, pagalvojau: štai išsipildė didžiausia gyvenimo svajonė. Beje, verslas man sekėsi. Todėl, kad esu azartiška. Iš kailio nerdavausi. Man labai patinka Čarlzo Dikenso mintis: "Pirmoji taisyklė versle yra tokia - elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi". Dirbau ir tebedirbu su didžiule aistra. Ir tai ne gražūs žodžiai.

Ar ilgai truko tas sunkusis periodas?

O kas pasakė, kad dabar lengva? Žinoma, man, mokytojai, nebuvo lengva stovėti, galima sakyti, turguje už prekystalio. Tais laikais tokių gražių salonų nebuvo. Verslininkai tada buvo vadinami spekuliantais. Morališkai buvo sunku.

Šiandien už triūsą galite save gausiai apdovanoti.

Na, tos kompensacijos ne taip lengvai gaunamos... Anksčiau buvo vienas galvos skausmas: kaip prekę atvežti. Parduoti nebuvo problemų. Dabar sunku ne atvežti, o parduoti.

Sunku įtikti klientėms?

Aksesuarus užsisakau Vokietijos parodose. Juos rinkdamasi galvoju apie konkrečias moteris. Ir įtinku net pačioms išrankiausioms - kurios pačios nežino ko nori. Prekiaujame garsių dizainerių papuošalais. Jie - pagaminti rankomis, turi savo mintį, energiją, yra skirti asmenybėms. Skrybėlaitės, šalikėliai, kaklaskarės, pirštinės, papuošalai, drabužiai... Tai mano niša - moteriška ir paslaptinga.

Coco Chanel yra pasakiusi: "Mada praeina, stilius lieka".

Moteriška apranga - tai dailė. Yves Saint Laurent yra pasakęs: svarbiausia moters aprangoje - ją dėvinti moteris.

Planuojate Klaipėdoje atidaryti drabužių parduotuvę. Neseniai įrengėte ir aksesuarų saloną sostinėje. Kas jus veda į priekį?

Siekdama tikslų esu negailestinga. Sėkmingai plėtoti verslą gali tik ypač stipraus charakterio žmogus. Aš stengiuosi, kad mano prekės būtų geriausios. Tiekėjus renkuosi tik tuos, kurie gali mane nustebinti. Savo srityje esu profesionalė. Konkurentų neturiu. Esu geriausia. Mano patirtis, įdirbis kainuoja daug. Esu kviečiama verslo klausimais konsultuoti užsienyje. Esu taip giliai šiame versle ir taip viską žinau, kad, žinote, darosi net nebeįdomu.

Turite namą Klaipėdoje, keturis aksesuarų salonus, vaikai užauginti... Galėtumėte gyventi sau.

Negalėčiau. Dvi dienas atostogų iškęsti galiu. Trečiąją jau noriu ką nors veikti. Be to, kad ir koks puikus samdytas direktorius būtų, niekas geriau už mane nepadarys. Turiu tiek energijos, tiek idėjų... Verslas turi judėti, transformuotis. Aš dirbu labai daug. Turiu nuspėti sezono nuotaikas, įtikti klientėms, net nuspėti orą. Juk nuo to priklauso, išpirks mano užsakytas prekes ar ne. Nebesinori priklausyti nuo oro. Todėl imuosi drabužių. Kita vertus, aš, kaip oficiali "Komplot" atstovė Baltijos šalyse, turiu daug teisių ir įsipareigojimų. Mano tiekėjai man suteikia puikias sąlygas verslui. Aš negaliu jų nuvilti. Man asmeniškai užtektų visko, tačiau pats verslas mane veda į priekį.

Ar yra kada privedęs arti bankroto?

Labai nemažai verslininkų kasdien yra labai arti bankroto.

Jūsų versle dirba jūsų vyras, sūnus, dukra, seserys. Nekyla dėl to problemų?

Jei moteris ko nors nemoka, - tai šarmas. Jei vyras ko nors nemoka, - jis kvailys. Didžiuojuosi savo vyru ir mudviejų tandemu. Jis rūpinasi finansais, aš - idėjomis. Viena aš nieko nepadaryčiau. Dėl to stengiuosi, kad mūsų šeimos verslo ir giminiškuose santykiuose vyrautų taika. Norėčiau, kad dukra perimtų verslą.

Koks jūsų požiūris į pinigus?

Jie nebėra svarbiausi. Pinigus tam, kad galėtume gyventi ir investuoti, "darėme" anksčiau. Šiandien darbas yra mano gyvenimo būdas. Ir dar. Kas sako, kad pinigai reiškia viską, tas niekada jų neturėjo. Ir tikriausiai neturės.

Kokią savo savybę jūs vertinate labiausiai?

Kantrybę.