Jolanta Braukylienė: "Tai, ką kalbame, - išsipildo"

Viešieji ryšiai yra susikalbėjimo menas ir mokslas. Taigi mūsų įmonė teikia tarpininkavimo paslaugas tarp įmonių ir visuomenės. Pradedant nuo reklaminių vaizdo, garso, spaudos priemonių gamybos ir baigiant renginių, akcijų, atrakcijų organizavimu, mokymais bei konsultacijomis.

Spėju, kad baigusi vidurinę mokyklą net nebuvote girdėjusi tokios profesijos kaip "ryšių su visuomene specialistė"?

Žinoma, buvo visiškai kiti laikai. Šiaip dar mokantis mokykloje visi mane net primygtinai įtikinėjo, kad turėčiau rinktis lietuvių filologijos studijas, mat tikrai neblogai sekėsi rašyti rašinius, reikšti mintis tiek žodžiu, tiek raštu. Tačiau jaunystė, matyt, yra toks metas, kai norisi daryti atvirkščiai, nei tau pataria tėvai ar mokytojai.

Kita vertus, neturėjau ir pernelyg didelių ambicijų. Į ekonomiką ar kitą populiarią specialybę stoti neturėjau "protežė". Taigi nuėjau ten, kur ėjo mano draugai. Baigiau Kauno politechnikos institutą (darbar Technologijos universitetas. - Aut. past.).

Ir su tokiu diplomu rankose pasibeldėte į radijo stoties "Laluna" duris?

Na, taip. Šiek tiek paauginusi savo jaunėlį Simą, laikraštyje pamačiau išganingą skelbimą, jog radijo stotis renka žinių tarnybos kolektyvą... Ir ši didžioji mano gyvenimo afera pavyko. Nuo to laiko pasinėriau į žinių sferą. Joje esu iki pat šiol. O "Lalunoje" dirbau dvejus metus. Beje, pradėjusi dirbti ten aš aiškiai supratau, kad esu savo vietoje ir kad jau tikrai niekada nedirbsiu pagal įgytą specialybę.

Skaičiau, kad naujai išrinkto JAV prezidento B. Obamos viešos kalbos yra unikalios ne tuo, ką jis sako, o kaip...

Taip. Specialistai teigia, kad net 70 procentų sėkmės susikalbėjimo mene lemia tai, kaip tu pasakei, ir tik 30 procentų - ką pasakei. Mano darbe tai yra labai svarbu. Laiku ir tinkamai pateikta informacija yra galinga jėga.

Devynerius metus dirbote Klaipėdos savivaldybėje atstove spaudai. Užteko pasitikėjimo savimi nerti į kitą sritį?

Tuomet kai kurie žmonės kalbėjo, kad aš, baigusi techninius mokslus, esu netinkama dirbti savivaldybės atstove spaudai. Tačiau aš manau, kad kartais specialybė būna visiškai niekuo dėta. Jei turi darbui reikalingų savybių, visiškai netrukdo įgyta kita kvalifikacija.

Kita vertus, žmogui humanitarui įgyti techninį išsilavinimą yra tolygu gauti dvigubą diplomą. Darbas savivaldybėje man buvo iššūkis. Siekdama pasitobulinti, įstojau ir baigiau viešojo administravimo magistrantūros studijas Klaipėdos universitete, Socialinių mokslų fakultete. Tuo metu, kai pradėjau dirbti, viešieji ryšiai buvo ganėtinai naujas reiškinys. Tai buvo atsakingas ir įdomus darbas.

Kadaise, šveičiant namie puodus, į galvą šovė tokia mintis: įgijęs tam tikrą diplomą, gali ir puodus šveisti, jei tavo toks pasirinkimas. Tačiau jei neturi jokio išsilavinimo, tenka tik puodus šveisti.

Deja, taip. Yra visokių karjeros istorijų ir pavyzdžių: pasitaiko retų atvejų, kai įspūdingą karjerą padaro jokio išsilavinimo neturintys žmonės, tačiau dažniausiai žinios ir kvalifikacija turi didelės reikšmės.Nors apskritai žmogaus laimė ne diplomais matuojama. O jei tų puodų šveitimas žmogui teikia daug malonumo? O jei už tą šveitimą dar ir gerai moka? Kodėl gi nepašveitus?

Esate dviejų vaikų mama. Ar niekada jūsų neviliojo namų šeimininkės "karjera"?

Na, buvo ir mano - kaip ir daugumos moterų - gyvenime tas puodų šveitimo etapas, kai baigusi mokslus auginau du išdykusius berniukus. Šį motinystės laiką prisimenu su šviesia nostalgija. Tačiau būti tik namų šeimininke, manau, yra ne tik neįdomu, bet ir pavojinga. Ypač moteriai. Maža kaip tavo likimas gali susiklostyti.

Karjera yra ne tik malonumas ar savirealizacija. Tai yra ir finansai, ir atsakomybė prieš vaikus, kitus artimuosius.

Prieš dvejus metus įkūrėte savo ryšių su visuomene įmonę. "Koučingo" specialistai pasakytų, kad išėjote iš komforto zonos. Kodėl?

Mano mama, kuri visą gyvenimą dirbo medicinos seserimi, man yra ne kartą sakiusi: "Na, kodėl tu atsisakai šiltos darbo vietos savivaldybėje? Ji gi labai patogi: vakare uždarai kabineto duris - ir pamiršti viską. Kodėl tu renkiesi tokį darbą, kurį tau teks dirbti visą parą?" Ir išties aš kartais pabudusi naktį pagaunu save planuojant darbus...

Kodėl ryžausi kurti savo įmonę? Todėl, kad devyneri metai valstybinėje tarnyboje... Norėjosi ko nors naujo. Be to, veikti skatino ir kiti mūsų komandos nariai: įmonės kūrėjai ir akcininkai Romandas Žiubrys, Audronė Umbrasienė. Dalia Grikšaitė-Liatukienė prie mūsų prisijungė kiek vėliau kaip kūrybinis darbuotojas. Drąsos užteko, nes ta sritis, į kurią nėriau, buvo man puikiai pažįstama. Be to, plika akimi buvo matyti, kad viešųjų ryšių įmonių, kurios teikia tokias paslaugas, Klaipėdoje trūksta. O kas yra viešieji ryšiai? Tai patrauklus gerųjų žinių perteikimas visuomenei. Tačiau tam, kad perteiktum visuomenei gerą žinią, turi sugebėti tai padaryti itin kūrybiškai. Juk gera žinia - ne žinia...

Ar jau spėjote pajusti verslininkės duonos skonį?

Nesakau, kad tapo lengviau, kai ėmiausi savo verslo, bet kad įdomiau - tai tikrai. O verslininke ta tikrąja žodžio prasme aš savęs nė nelaikau.

Kai kurie "Sėkmės istorijų" herojai, kai jų paklausiu, apie ką jie dar svajoja, atsako, kad svajonių išduoti nevalia: neišsipildys.

O aš esu tikra, kad apie savo svajones reikia kalbėti garsiai. Tai, apie ką mes kalbame, - įvyksta. Blogai kalbame - suprogramuojame blogą pabaigą. Jei sakome: "Aš negaliu. Aš nemoku. Aš nenoriu", - taip ir bus. Tu ir negalėsi, ir nenorėsi, ir neišmoksi.

Esu įsitikinusi, kad tiek neigiamas, tiek teigiamas mąstymas veikia mūsų pasąmonę. Štai neseniai perskaičiau J. Murphy knygą "Jūsų pasąmonės galia". Ji šias mano mintis patvirtina, nes mes nuolat apmąstydami savo ateities planus kuriame tą ateities viziją: gerą ar blogą, - pirmiausiai "užpatentuojame" pasąmonėje.

Kokias klaidas daro kūrybiniai darbuotojai?

Labai dažnai kultūros srities darbuotojams pritūksta atsakomybės, gebėjimo dirbti komandoje, pripažinti kitų komandos narių pranašumą.

Tačiau vienam yra nepaprastai sunku ką nors nuveikti. Ir ne tik įgyvendinant didelius projetus. Juk net ir asmeniniams projektams įkūnyti reikia žmonių, komandos.

Ką galėtumėte "nuo bačkos" pasakyti tiems, kurie dar nespėjo įsibėgėti sėkmės šuoliui?

Kartą viename susitikime su moksleiviais pasakiau: "Mergaitės ir berniukai, nešvaistykite laiko tiems dalykams, kurių jums nereikia. Gyvenimas nėra ilgas. Juolab merginos, kurios dar ir vaikams skirs nemažai laiko. Pasirinkite tik tą specialybę, kuri jums yra tikrai prie širdies. Juk tokia ir yra sėkmės formulė: kryptingai daryti tai, kas tau iš prigimties duota, kas malonu. Kaip sakoma: pasirink mėgstamą darbą, ir tau nereikės dirbti nė vienos dienos.