Inesa Uktverienė: "Džiaukimės tuo, ka turime savito"

Taip, tačiau įmanoma. Mano siekis buvo sukurti lietuvišką žurnalą, kuris siūlytų originalų stilių ir įtiktų tiek mezgimo pradmenis turinčioms, tiek pažengusioms mezgėjoms.

Rankdarbiai - viena iš tų sričių, kur labiausiai užkrečia kito pavyzdys. Šitaip plečiasi ir skaitytojų ratas. Nuo pat pradžių stengiausi užmegzti grįžtamąjį ryšį su jais. Tam rengiame mezginių fotokonkursą, kuris labai populiarus.

Dar viena subtilybė - mezginių žurnalas, kuris sensta ne taip, kaip aktualijų ar garsenybių kronikos leidiniai, turi daugiau galimybių ilgiau būti reikalingas. Net praėjus keliems mėnesiams po numerio pasirodymo, gali sulaukti pageidaujančių gauti būtent jį.

Jūsų darbe itin svarus vaidmuo tenka idėjoms ir kūrybiškumui.

Tai - nuolatinė ir nekintanti jo dalis. Kas mėnesį skaitytojams pasiūlome vis naujų mezginių modelių. Visus juos kuriu pati.

Kitąkart atrodo, ir ką čia naujo gali išmąstyti? Tačiau pasiėmus naujų siūlų kamuoliuką, pačios ateina mintys, kokį raštą jais gali išmegzti, kokiam drabužiui jis labiausiai tiktų. Tik spėk visas idėjas užfiksuoti.

Manau, kad mėgindami įsilieti į Europos valstybių gretas, turime pabrėžti tai, ką turime savito. Užsienyje tiek nagingų mezgėjų, kiek yra mūsų šalyje, nerasi. O kaip būna nuobodu, kai, tarkim, vaiką aprengi tiražuotu pramoniniu drabužiu, kurio kopijomis vilkėdami taviškį pasitinka pusė darželinukų grupės, - šypteli. - Šiuo požiūriu mezgimas - unikali saviraiškos galimybė. Kiekvienas mezga vis kitaip, todėl pasikartoti - labai sudėtinga. O išsiskirti iš minios - lengva.

Kokias savo verslo plėtros kryptis numatote?

Jas taip pat diktuoja gyvenimas. Susiklostė taip, kad labai daug skaitytojų laiškų sulaukiame iš Žemaitijos regiono. Čia turiu ir daug giminių. Stengiuosi ne brautis į jau prisotintą rinką, o ieškoti neužpildytų jos spragų. Todėl pirmąją savo siūlų parduotuvę, kurioje galima įsigyti būtent tokių siūlų, iš kokių numegzti žurnalo modeliai, atidariau Kretingoje, kurioje, pasirodo, tokios nuolatinės krautuvėlės lig šiol nebuvo. Kita parduotuvė neseniai duris atvėrė Klaipėdoje. Ieškodama personalo, dairausi moterų, kurios pačios būtų nagingos, galėtų patarti pirkėjui, pakonsultuoti.

Pamažu žurnale paliečiu ir kitas rankdarbių sritis - karoliukų vėrimą, madingąjį veltinį. Ir toliau sieksiu pristatyti skaitytojams daug šių amatų paslapčių ir įdomybių. Žinoma, vienas pagrindinių tikslų - nuolat tobulinti viso žurnalo kokybę.

Nesivadinate dizainere?

Manau, kad visi kuriantys žmonės yra dizaineriai. Tu kuri arba ne - to neįmanoma išmokti, tai tiesiog Dievo dovana, kurią mes atsinešame gimdami, o aplinkiniai atsirenka priimtiniausią ir patraukliausią kūrybą.

Ką iš patirties pasakytumėte apie pasirinktą veiklos sritį?

Ji gana specifinė, tačiau jau atsiranda konkurentų. Man ypač aktualūs ryšiai su pagrindinės "žaliavos", t. y. siūlų, tiekėjais. Džiaugiuosi jau užmezgtu bendradarbiavimu ir viliuosi, kad kuo toliau, tuo mūsų verslininkai taps lankstesni, ieškos naujų savo siūlomų gaminių populiarinimo formų.

Ar daug ir intensyviai dirbant, lieka laiko poilsiui?

Prisipažinsiu, dažnai tenka paskirti laiką, kuris turėtų būti laisvas, darbui.