Gintaras Bendžius: "Sėkmė kimba ant gero kabliuko"

"Viskas paprasta. Mano darbas yra virtęs mano gyvenimo būdu, todėl dirbti man nereikia, - šypsosi prodiuserinės kompanijos "Cactus Pro" vadovas Gintaras Bendžius. - Daryti tai, ką darau, man patinka, tikriausiai todėl man ir sekasi."

Yra žmonių, kurie labai daug dirba, tačiau nei norimo įvertinimo, nei pinigų taip ir "neužkala". Ką jie daro ne taip?

Aš nežinau, ką jie daro ne taip. Mane supa sėkmingieji, nes aš stengiuosi bendrauti tik su tikslą turinčiais žmonėmis. Jie turi savybę užkrėsti savo entuziazmu ir optimizmu. O tie, kurie nuolat bėdojasi, irgi užkrečia. Todėl jų ir vengiu.

Dažnai apie verslų žmogų sakoma: "Moka gyventi". Ar jūs mokate gyventi?

Kai randi savo vietą po saule, viskas klojasi gerai.Tačiau niekas nenusileidžia iš dangaus taip paprastai, savaime. Turiu vidinę nuojautą pasirinkti tinkamus žmones, su kuriais teks dirbti, taip pat nuojautą renkantis projektų kryptį. Esu užsispyręs. Noriu pasiekti daugiau. Mano galvoje visada gyvena svajonė, kuri dar labai toli.

Dvylika metų dirbate muzikos prodiuseriu, nors baigėte Vilniaus pedagoginį universitetą.

Taip, iki ketvirtojo kurso studijavau istoriją ir užklasinio darbo organizavimą. Mokykloje atlikau praktiką ir supratau, kad dirbti mokytoju nenoriu. Tačiau šiandien nesu toli nuo pedagogikos. Štai neseniai Klaipėdoje įkūrėme G. ir M. Bendžių jaunųjų talentų muzikos mokyklėlę. Įgytos žinios praverčia.

Galbūt pedagoginis išsilavinimas pravertė ir dirbant su jaunais atlikėjais - grupe "Mango", Amberlifu, Deiviu, Geltona? Šiuo metu prodiusuojate "Pikaso", "Širdeles", dirbate su Viktorija Perminaite, Andriumi Rimiškiu... Ar esate jiems nelyginant tėvas, mokytojas?

Tėvų - vaikų santykiai šiame versle nėra gerai. Kad ir jauni, šie žmonės jau suaugę. Mes dirbame su savarankiškomis asmenybėmis. Jeigu kas atsitinka, nemokau jų gyventi - skatinu pačius susivokti.

Kaip tapote prodiuseriu?

Dar studentai kartu su draugu nuėjome į Lietuvos radijo antrąją programą. Buvome drąsūs ir pasisiūlėme. Dirbti radijuje tuomet buvo įdomu. Kaip tik tada viena po kitos kūrėsi pirmosios privačios radijo stotys. Ten dirbau pusantrų metų, kol supratau, kad čia ne mano vieta. Tačiau ir ši patirtis man šiandien praverčia.

Vėliau įsidarbinau televizijoje. "Penktajame kanale" kūrėme juodojo humoro laidą "Trumpas sujungimas". Dirbau ir vedėju, ir režisieriumi, kūriau idėjas. Iš tos laidos tuo pačiu pavadinimu gimė pusiau humoristinė, pusiau muzikinė grupė. Koncertavome. Na, ir po kurio laiko ėmėme prodiusuoti pirmąją savo grupę "Junior".

Pradžia buvo sunki?

Pradėjome dirbti tais laikais, kai prodiuserių Lietuvoje dar nebuvo. Teko įrodyti, kad jie reikalingi. Mūsų kompanija buvo pirmoji Lietuvoje. Mus kritikavo. Muzikantai manė galintys puikiai apsieiti ir be vadybininkų. Kita vertus, ekonominė situacija tuomet buvo palanki. Žmonės noriai lankė koncertus.

Dirbate kartu su broliu Mindaugu. Esate geras tandemas?

Mes vienas kitą papildome. Esame skirtingo charakterio, temperamento. Aš lėtas, neskubantis priimti sprendimų, mėgstu viską pasverti, apgalvoti, įsigilinti į situaciją. O Mindaugas - spontaniškas: "Darom!" Kartais tai pasiteisina, o kartais daugiau naudos duoda mano kantrumas.

Ko reikalaujate pats iš savęs ir kitų?

Stengiuosi laikytis duoto žodžio. Norėčiau, kad ir kiti žmonės taip elgtųsi. Nemėgstu intrigantų ir tų, kurie staiga pakeičia savo nuostatas.

Esate prisiekęs žvejys. Kuo verslas panašus į žvejybą? Ar žvejyboje reikalinga sėkmė?

Kai įgundi žvejoti, kai žinai, kokias meškeres pirkti, kokius masalus naudoti, tuomet ir sėkmė užkimba ant kabliuko.

Jūratė RAKAUSKAITĖ