Andersas Refsgardas: "Sėkmė nėra atsitiktinumas"

Tiek ankstesnėse kompanijose, kuriose dirbau, tiek dabartinėje - daug skirtingų kultūrų žmonių. Man ganėtinai neblogai sekasi suburti juos bendrai veiklai. Na, o kolegos, kalbėdami apie mano pozityviąsias savybes, pamini verslo išmanymą ir toleranciją.

Kuo norėjote būti vaikystėje?

Supermenu, - šypsosi. - Mano tėvas buvo policininkas, tad vaikystėje ir aš norėjau skrieti gatvėmis su įjungtomis sirenomis ir žiburėliais... Turėti pistoletą... Tada atrodė, kad būti supermenu būtų fantastiškai gerai.

Kaip pasirinkote, kur studijuoti?

Humanitarinės profesijos nesirinkau todėl, kad maniau, jog tapęs mokslininku ar gydytoju, tikrai neuždirbsiu daugiau nei tapęs verslininku. Tuo metu, kai baigiau mokyklą, ypač populiarios buvo jūrinio verslo profesijos. Tad aš įstojau į verslo mokyklą.

Kokia buvo pirmoji jūsų karjeros pozicija?

Praktikantas. Baigęs verslo mokyklą pasirinkau DFDS - laivybos kompaniją. Beje, pakliūti ten nebuvo taip paprasta. Tuo metu jūrinio verslo kompanijos buvo tokios paklausios, jog į vieną DFDS darbo vietą pretendavo net 5000 kandidatų. Perėjęs atranką trejus metus ne tik dirbau šioje kompanijoje, bet ir mokiausi. Tai buvo puiki praktika. Po trejų metų įgijau superintendento (vyriausiojo prižiūrėtojo. - Aut. past.) kvalifikaciją.

Lietuvoje jūs gyvenate ir dirbate nebe pirmuosius metus. Čia atvykote dar 1995 m.

Taip. Įgijęs patirties pamaniau, jog galėčiau pamėginti padirbėti užsienyje. Vadovai pasiūlė vykti į Klaipėdą. Dorai net nežinojau, kur ji yra... Bet dvejų metų kontraktą pasirašiau. Dirbau vadybininku DFDS antrinėje kompanijoje Lietuvoje.

Koks buvo kitas jūsų karjeros laiptelis?

O tada ir atsitiko tai, apie ką kalbėjau pokalbio pradžioje: atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kaip tik ruošiausi grįžti į DFDS, kai sulaukiau pasiūlymo dirbti jūrų transporto kompanijoje "Scandlines". Sutikau. Norėjau patirti dar daugiau. Tuo metu bendrovė buvo ką tik įsikūrusi. Dirbau verslo plėtros vadovu. Netrukus buvau paaukštintas. Ėmiau vadovauti visam kompanijos laivynui. Ir nepaisant to, kad neturėjau būtent tokiam darbui reikalingo išsilavinimo, visgi aš sėkmingai užsiėmiau laivų prekyba. "Scandlines" dirbau įvairiose pozicijose: vadovavau laivų nuomos skyriui, buvau atsakingas už Malmės-Kopenhagos liniją. Tuo metu ši įmonė išgyveno pakilimo laikotarpį, na, o aš, kaip jaunas vadovas, įgijau neįkainojamos patirties. Ant mano pečių gulusi atsakomybė tik padėjo man tobulėti.

Kada buvote paskirtas DFDS LISCO generaliniu direktoriumi?

Po 50 procentų "Scandlines" akcijų priklausė Vokietijos ir Danijos savininkams. Jie visada tarpusavyje kovojo, nesutarė. Keletą kartų net bandė parduoti kompaniją. Ji išgyveno stagnacijos laikotarpį. Tada aš ir nusprendžiau ieškotis ko nors kito. Nenutraukiau ryšių su DFDS, todėl, nepaisant to, kad buvau palikęs šią kompaniją, sulaukiau pasiūlymo vėl čia dirbti. Mane pasikvietė bendrovės vadovas Pederis Gelertas Pedersenas. Tapau jo dešiniąja ranka ir buvau atsakingas už Baltijos regioną. Na, o 2006 metų pavasarį gavau pasiūlymą tapti DFDS LISCO generaliniu direktoriumi. Ilgiems apmąstymams laiko nebuvo.

Ar sunku buvo apsispręsti?

Na, sugrįžti į Lietuvą ir čia dirbti nebuvo didžioji mano svajonė. Nebuvo lengva apsispręsti ir dėl to, jog darbo ir atsakomybės Lietuvoje turėjo būti daug. Juk kompanijoje - apie 700 žmonių. Tačiau šį pasiūlymą aš priėmiau kaip dar vieną sunkų, tačiau pozityvų iššūkį. Po ilgų diskusijų su žmona visgi aš pasakiau "taip". Mano žmona Lene Danijoje tuo metu užėmė aukštesnes pareigas nei aš. Ji dirbo personalo vadove didelėje įmonėje. Ji priėmė šį iššūkį, tačiau tai kainavo nemažai, - šypsosi.

Kuo dabar užsiima jūsų žmona?

Šiuo metu ji studijuoja verslo administravimą ir siekia mokslų daktarės diplomo. Ji daugiau laiko praleidžia Danijoje.

Ar kartais nesusimąstote, kodėl nutiko taip, jog jūs tapote būtent jūrinio verslo atstovu?

Labai puiku, kad taip nutiko. Jūrinis verslas yra patrauklus visų pirma dėl to, kad tai yra tarptautinis verslas. Jūrinis verslas valdo didelį turtą: čia sukasi dideli pinigai. Pagal jį galima drąsiai spręsti apie bendrą šalies ar net pasaulinę ekonomiką. Tai dinamiškas ir įdomus verslas. Ir, beje, rizikingas. Vadovas turi labai atsakingai rikiuoti, pirkti ar parduoti laivus. Ir puikus jūrinis išsilavinimas čia nepadės. Reikia turėti gerą nuojautą, uoslę, kada ir kaip plėtoti verslą.

Kaip jus priėmė lietuviškas kolektyvas?

Reikia pripažinti, kad lietuvių ir danų mentalitetas skiriasi. Kaip priėmė? Atsakysiu diplomatiškai. Vieni džiaugėsi, kiti - nelabai. Bet taip būna visur.

Kokius skirtumus pastebite tarp daniškos ir lietuviškos verslo kultūros?

Danai yra tiesesni, konkretesni. Lietuviai, mano galva, ilgiau kalbasi, diskutuoja, kol ką nors nusprendžia. Nenoriu sumenkinti lietuvių ir išaukštinti danų, tačiau visgi manau, kad danai yra kieti verslininkai. Danija yra maža šalis, todėl versle danai, tiesiog privalo būti kieti. Švedai mus, danus, net lygina su visada besiderančiais graikais. Lietuvoje valstybinės institucijos dirba labai lėtai. Tiesa, šiuo metu situacija yra kiek pagerėjusi. Beje, įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvai reikėtų rimčiau atsižvelgti į Europos nustatytas griežtas taisykles.

Ką jums pavyko nuveikti per tuos porą darbo Lietuvoje metų?

Svarbiausias sprendimas buvo atsisakyti nedidelių trampinių laivų. Šiandien DFDS LISCO yra labai patraukli ir konkurencinga kompanija. Ir nepaisant ekonominės krizės, mes turime potencialo augti ir išgyventi šį laikotarpį. Viliuosi, kad Lietuvos politikai priims Laivų savininkų asociacijos ir mūsų inicijuojamus įstatymus, tada tikrai Lietuvoje laivyba turės puikią ateitį.

Ar esate karjeristas?

Taip. Ir manau, kad giliai širdyje kiekvienas žmogus yra karjeristas.

Kodėl vieni žmonės sėkmingai kopia karjeros laiptais, o kitus, nors ir labai stengiasi, ištinka nesėkmės?

Pasitikėjimas yra pats svarbiausias bruožas norint būti sėkmingam. Karjeros žmogus turi savyje išsiugdyti visą puokštę pozityvių savybių. Ir tada efektyviai veiklai, sėkmei tau bus atviros visos durys. Taip, yra daug gerai dirbančių žmonių, tačiau jiems gali trūkti kokio nors vieno ar keleto duomenų, ir jie nekils karjeros laiptais. Atvirumas, tolerancija, supratingumas, užuojauta, verslo išmanymas, sugebėjimas bendrauti tiek su vadovais, tiek su pavaldiniais - tai tik kelios karjeros žmogui būtinos savybės. Sėkmę lemia asmenybės visuma.

Kokia filosofija vadovaujatės kaip vadovas?

Davei žodį - ištesėk. Tai labai svarbu. Taip reikia elgtis su visais - ir su darbuotojais, ir su klientais, ir su partneriais. Dar vienas dalykas, kurį propaguoju, yra toks: mano durys kiekvienam darbuotojui yra visada atviros. Jei žmogus turi pasiūlymų ar nori ką nors pasakyti, jis pas mane gali užeiti be jokios specialios audiencijos. Bendraudamas su darbuotojais aš mėgstu pajuokauti. Galbūt kartais manęs kas nors ir nesupranta, tačiau šis bruožas yra išskirtinai daniškas.

Kas yra svarbiausia šiuolaikiniame versle?

Gera kokybė.

Ar turite mėgstamą posakį?

Protingas mokosi ne iš savo, o iš svetimų klaidų.

Kokioje šalyje labiausiai norėtumėte dirbti?

Galbūt Italijoje. Ten nelabai šalta. Geras maistas. Manau, kad Italija yra romantiška šalis. Arba kokioje nors gražioje vietoje Europoje.