Sąjūdžio kronikos: dingusių dokumentų detektyvas

Kai jai buvo pradėta grasinti iškelti bylą dėl dokumentų pasisavinimo, 1992 m. sausio 22 d. I. Stulpinienė ryžosi sutvarkytas bylas ir jų aprašus perduoti. Tai ir buvo padaryta prokuroro Igno Lauciaus kabinete, dalyvaujant tuometiniam Sąjūdžio pirmininkui Dionyzui Varkaliui, Nijolei Laužikienei, A. Grigaliūnui ir tuometinei Sąjūdžio sekretorei T. Staponienei. Archyvas buvo perduotas D. Varkaliui. Tuomet I. Stulpinienė buvo parengusi tikslų perduodamų dokumentų aprašą. Jame buvo keturi puslapiai, kuriuose nurodytas kiekvieno dokumento tikslus pavadinimas ir to dokumento puslapių skaičius. Iš viso tuomet buvo perduotos šešios protokolų knygos ir dar 32 pavadinimų dokumentai, kuriuose buvo 2442 puslapiai. Dar buvo perduoti visų trijų Sąjūdžio konferencijų balsavimo biuleteniai ir įvairių, nesusistemintų raštų rinkinys.

"Taigi protokolų knygos ir visas archyvas buvo išsaugotas, sutvarkytas, aprašytas ir 1992 metais sugrąžintas Sąjūdžio tarybai. O po to protokolų knygos dingo kaip į vandenį, niekas galų neberanda. Šiaip jau tai tikras lobis rimtam kolekcininkui. Intuicija manęs neapgavo",- aiškinamajame rašte "Dėl dingusių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Klaipėdos skyriaus protokolų knygų" rašė I. Stulpinienė šių metų kovo 5 dieną.

Taigi dėl dingusių dokumentų išėjo tikras detektyvas. Nes dokumentus iš I. Stulpinienės perėmęs D. Varkalis teigė, kad juos saugoti perdavė Vytautui Lupeikai. Šis teigė tokio fakto nepamenąs...