Klaipėda nesiryžta žengti istorinio žingsnio

Tuo tarpu Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Moras apgailestauja, kad projektuojama nauja bažnyčia, o ne atstatoma senoji.

Anot Moro, uostamiesčio architektai, paminklosaugininkai, Savivaldybės valdininkai išsakė pageidavimus, kad šiuo metu religinę mažumą sudarančios evangelikų liuteronų parapijos bažnyčia nebūtų didelė, kad statybos neįstrigtų kaip naujųjų katalikų bažnyčių. Todėl svarstant projektus buvo pasirinktas E. N. Bičiūtės projektas.

"Žinoma, mes norėtume atstatyti šioje vietoje bažnyčią tokią, kokia buvo iki karo, tačiau mūsų mažai parapijai tai per didelis užmojis ir finansinė atsakomybė. Tiesa, lėšų tokiam projektui galima prašyti iš Europos Sąjungos fondų, tačiau tam reikia ir miesto valdžios pritarimo. Aš tokio suinteresuotumo nepastebėjau, Klaipėdos miesto valdininkai abejingi religiniam, kultūriniam ir istoriniam paveldui", - sakė dvasininkas.

Uostamiesčio vicemerė Judita Simonavičiūtė "Vakarų ekspresui" sakė, jog iniciatyvos teisė priklausė sklypo savininkams - Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijai, tad dabar ji esą turi tai, ką turi. O prašymo prisidėti ar tarpininkauti ieškant lėšų senosios bažnyčios atstatymui miesto valdžia negavusi.

Yra net brėžiniai

Istorikas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, taip pat apgailestauja, jog neketinama atstatysi senosios Šv. Jono bažnyčios.

Pasak jo, medžiagos, pagal kurią galima atstatyti bent jau išoriškai tokią pačią Šv. Jono bažnyčią, tikrai yra pakankamai.

"Yra išlikę Šv. Jono bažnyčios brėžiniai, fotografijos iš skirtingų jos pusių, bažnyčios išorės ir vidaus aprašymai, pagaliau yra archeologinių tyrimų duomenys, išlikę pamatai. Ko gero, galima rasti ir dar daugiau duomenų. Mano manymu, Klaipėda tikrai gali ryžtis atstatyti bent vieną, beje, pačią svarbiausią, senamiesčio bažnyčią tokią, kokia buvo. Tai būtų svarbus ne tik architektūrinis, bet ir istorinis žingsnis. Jei toje vietoje bus pastatyta kita paprasta bažnyčia, unikali galimybė bus prarasta visiems laikams", - sakė J. Genys.

Apie Šv. Jono bažnyčią faktais

Šv. Jono bažnyčia parapijos bažnyčia miestiečiams buvo paskelbta 1258 m. liepos 27 d.

1562-1571 m. buvo pastatyta stacionari Šv. Jono bažnyčia - įspūdingas fakchverkinis statinys su dideliu stačiakampiu bokštu. Bažnyčios bokštas XVI-XVII a. miesto vaizde išsiskyrė kaip antroji ryški vertikalė po pilies.

XVII a. pradžioje, kai Klaipėdą pradėta juosti gynybiniais pylimais, valdžia buvo sugalvojusi Šv. Jono bažnyčią nugriauti, gal net ir bandė įgyvendinti šiuos ketinimus.

Manoma, kad šventovė galėjo nukentėti per švedų antpuolį 1678 m. Iki šiol nėra nustatyta, kada ši bažnyčia buvo nugriauta ir užpilta smėliu.

1706-1719 m. Šv. Jono bažnyčia vėl iškilo tuometinio miesto panoramoje. Bažnyčios bokšte skambėjo keturi varpai ir tiksėjo laikrodis. Bokšto aikštele naudojosi gaisrininkai, o pačioje smailės viršūnėje sukiojosi paauksuota burlaivio pavidalo vėjarodė, pagal kurią orientavosi mariomis plaukiojančių laivų vairininkai.

1823 m. ją pakeitė paauksuoti valstybės ir tikėjimo simboliai - sparnus išskleidęs erelis bei kryžius.

1854 metais Šv. Jono bažnyčia nukentėjo per didįjį gaisrą, bet netrukus (1856-1864 m.) buvo atstatyta.

1864-1945 m. ši bažnyčia su į 75 m. aukščio bokštu buvo aukščiausias visuomeninis pastatas ir geografinis Klaipėdos centras. Jos atvaizdas išliko ne tik senuose atvirukuose, fotografijose ir piešiniuose, bet ir senųjų klaipėdiškių atmintyje.

1944 m. šventovė apdegė. Paskutinis jos kunigas O. Obereingeris apie tas dienas rašė: "1944 m. spalio 8d. [...] Paskutinės pamaldos Šv. Jono bažnyčioje buvo numatytos su šventa vakariene. [...] Kai viskas jau buvo paruošta išvykimui, tie, kas dar galėjo išgirsti varpų kvietimą ir kam leido tarnyba, pajuto šauksmą dalyvauti atsisveikinimo pamaldose. [...] Kad netaptume priešo lėktuvų taikiniu, išplaukti turėjome vos pradėjus temti. Niekas iš mūsų nedrįso kalbėtis degančio miesto akivaizdoje. Jono bažnyčia degė kaip fakelas, ir jo šviesa mus lydėjo".

1947-1949 m. plane bažnyčia pažymėta kaip griuvėsiai, kuriuos reikia "nuvalyti".

Dabar bažnyčios pamatus ženklina dekoratyvių krūmelių kontūras, o vietą, kur stovėjo altorius, - kryžius.