Kaip radosi Jūrų muziejus: pradžių pradžia (1)

Šiandien praeidamas pro Herkaus Manto 14-ąjį namuką, kur dabar pardavinėjami dėvėti drabužiai, Aloyzas Každailis nesusituri jo nepastuksenęs. Jam šis pastatėlis - šventa vieta, nors ir labai sunkiai sekėsi jį remontuoti. "Remontininkai - girtuokliai, darbų vykdytojas - melagis",- dabar su šypsenėle mena tuomet Kraštotyros muziejaus Jūrų skyriaus vedėjas.

Jūrų skyrius lankytojų skaičiumi bemat aplenkė visas Kraštotyros muziejaus ekspozicijas

Kol remontininkai leisdavo sau visai neateiti į darbą, o ir atėję dažniausiai stikliukus "į sveikatą" kilnodavo, jau virė paruošiamieji muziejaus ekspozicijos darbai. Pirmajame aukšte - laivybos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, antrajame buvo planuojama įkurdinti locmano Felikso Rimkevičiaus surinktų kriauklių ekspoziciją. Buvo galvojama ir apie pirmųjų specialistų - biologo ir ichtiologo - viliones: iš Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto su paskyrimais pavyko prisikviesti Eugenijų Buivydą, Algirdą Stankevičių.

Bet tai jau buvo vėliau, kai Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius jau egzistavo. O jo atidarymui, galima sakyti, rengėsi vienas A. Každailis. Pats vadovas, pats ir darbininkas, ir krovikas. Tiesa, smulkiems techniniams darbams moksleivių buvo prisiviliojęs. Štai - ir visa Jūrų skyriaus kūrimo komanda.

Nenumaldomai artėjo skyriaus atvėrimo diena - 1971 liepos 11-oji, per Jūros šventę. "Viskas strigo, viskas vėlavo. Paskutinį vakarą prieš atidarymą darbuojuosi kabinete - karpau etiketes prie eksponatų - ir girdžiu baisiausią žvangesį, bildesį. Vitrinų projektuotojui netiksliai apskaičiavus konstrukcijų atsparumą, sugriuvo lentynos. Ir sudužo Felikso Rimkevičiaus kriauklių kolekcijos pasididžiavimas - Australietiškas trimitas, - pasakojo A. Každailis.

Jūrų muziejaus "kapitonu" nuo pat pradžių tapo Vilniaus universitetą baigęs istorikas Aloyzas Každailis

Kriauklių savininkas - pažaliavęs, Jūrų skyriaus vedėjas - perbalęs. Na, susipakuos atgal kriaukles į dėžes ir ką rytoj pamatys lankytojai? Bet F. Rimkevičius kriauklių nesusikrovė, o baigė dėlioti į vitrinas. Muziejukas duris lankytojams atvėrė, kaip ir buvo numatyta.

Kraštotyros muziejaus Jūrų skyrius lankytojų gausa pranoko visą muziejų. Atvykstantieji į Klaipėdą pirmiausiai ieškodavo Herkaus Manto g. 14-ojo namo. O ypač jaunieji klaipėdiečiai kasdien atbėgdavo pasižiūrėti, kas tame muziejuke naujo.

"Toks ir buvo tuometinio Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio sumanymas - sudominti. O jau paskui imtis ir grandiozinio darbo Kopgalyje", - šiandien tvirtina A. Každailis.

Kitose ciklo dalyse skaitykite:

• Kas buvo muziejaus kūrimo komanda ir kas buvo jos treneris?
• Kas ir kokius atradimus padarė, bet nepatentavo?
• Kieno stebuklingos rankos kūrė eksponatus, kai Jūrų muziejus tebuvo tik statomas.