Valdemaras Vaičekauskas: "Jei galvoji apie šimtmečius - ugdyk jaunimą"

Man svarbios tokios vertybės kaip šeima, pagarba tradicijoms, pilietiškumas bei šiandien gal ir labai patetiškai skambantis dalykas - meilė tėvynei. Šios vertybės, mano supratimu, yra fundamentalios. Man rūpi kokioje šalyje aš gyvenu, kokia Lietuva bus ateityje. O kiekvienos šalies ateitis yra jaunimas. Norėčiau, kad tiek mano, tiek visi kiti vaikai ir jaunuoliai augtų ir puoselėtų šiltus jausmus savo kraštui, būtų tikri savo šalies piliečiai, savo šeimos, bendruomenės, gimtinės patriotai. Siekiu, kad jie kartu su vyresniąja karta kurtų Lietuvos ateitį. Kinų išminčiai sako: "Jeigu galvoji apie metus - sodink kviečius, jeigu galvoji apie dešimtmečius - sodink medžius, jeigu galvoji apie šimtmečius - ugdyk jaunimą."

Kai pradėjau plėtoti savo verslą, norėjosi pasidalinti tuo, ką turiu. Jaunimo ugdymas bei kultūra buvo tos sritys, į kurias man atrodė prasminga investuoti. Kai matau džiugias vaikų akis, neabejoju, kad verta tai daryti.

Ką jūs konkrečiai darote?

Jau penkiolika metų remiu jaunimo ir moksleivių skaitovų konkursą, vykstantį vyskupo Motiejaus Valančiaus tėviškėje Nasrėnuose. Į šį konkursą suvažiuoja vaikai iš visos Žemaitijos. Pačioje pradžioje tai buvo vaikų raiškiojo skaitymo šventė. Ilgainiui prisidėjo ir vaikų rašinių konkursas. Na, o paskutiniuosius kelerius metus Klaipėdos ROTARY klubas "Maris" , Klaipėdos jaunimo centras bei Klaipėdos miesto savivaldybė vykdo skaitovų ir rašinių atrankos konkursus. Moksleiviai rašo tokiomis temomis kaip "Tėvynė", "Knyga", "Pilietiškumas". Šis konkursas jau yra tapęs vienu populiariausių uostamiestyje.

Klaipėdos miesto moksleivių atrankos konkursas vyksta ypatingose istorinėse Žemaitijos vietose - Telšiuose, Varniuose, Kretingoje, Plungėje. Vaikai apžiūri Žemaitijos bažnyčias, rūmus ir muziejus. Turime žinoti savo šaknis, apie tai pasakoti jaunimui ir rodyti asmeninį pavyzdį. Stengiuosi tam skirti ne tik pinigų, bet ir dėmesio bei laiko.

Savo asmeninėmis lėšomis remiate ir etnokultūrinius projektus Klaipėdos mokyklų vaikams.

Noriu pasidžiaugti entuziastingais Simono Dacho mokyklos mokytojais ir moksleiviais, su kuriais jau kelinti metai vykdome projektą "Ženklai ir tradicijos žmogaus gyvenime". Vaikai yra supažindinami su lietuvių liaudies tradicijomis. Kartu su vaikais važiuojame į kaimą ridenti margučių, per Jonines deginame laužus, per Kūčias gaminame lietuviškus valgius, per Užgavėnes darome kaukes. Miesto, "asfalto" vaikai taip įsitraukia į tas kaimo dvasios kupinas "vakaruškas", jog smagu žiūrėti. Jaunuoliai, ypač vyresni, kurie netrukus turės savo šeimas, manau, savo artimųjų rate tas tradicijas puoselės ne formaliai, bet giliai jausdami jų prasmę. Labai tikiuosi, jog jie perduos savo žinias, potyrius ir savo vaikams.

Šitoje vietoje labai tiktų tokia metafora: "Eina berniukas pajūriu. Renka jūros žvaigždes ir meta į vandenį. Prie jo prieina pagyvenęs vyriškis ir klausia: "Kodėl tu mėtai tas žvaigždes? Jų tiek daug. Vis tiek visų neišgelbėsi." "Na, taip, - atsakė jam berniukas, - tačiau štai šiai - konkrečiai žvaigždei aš padėsiu." Tad jei nors vienas vaikas išsaugos ir perduos senolių papročius, tradicijos bus tęsiamos.

Šią vasarą įteikėte pinigines premijas Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Jurgio Zauerveino paminklo kūrimo konkurso nugalėtojams bei parėmėte žymaus kultūrologo Bernardo Aleknavičiaus knygos apie J. Zauerveiną leidybą.

Aleksandras Žalys subūrė grupę kultūros ir verslo žmonių, kurie nori įamžinti J. Zauerveino palikimą Klaipėdos mieste. Mums yra svarbu, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas taip daug Mažajai Lietuvai nusipelniusio, himno "Lietuviais esame mes gimę ..." autoriaus atminimas. Kol kas yra sprendžiama, kur tą paminklą statyti. Kai bus nuspręsta, jis bus pastatytas Klaipėdos savivaldybės ir privačių rėmėjų lėšomis.