Kelionės į Klaipėdą metu, kur važiavo įsitikinti, kaip vyksta baigiamieji terminalo dujotiekio sujungimo darbai, kalbintas R. Masiulis tvirtino, kad jo širdis yra likusi uostamiestyje.
Ministre, norisi pradėti nuo esminio klausimo - ar jus vis dar galima laikyti klaipėdiečiu?
Širdimi tikrai esu ir liksiu klaipėdietis. Paskyrus mane ministru žmona net mėnesį dar buvo pasilikusi Klaipėdoje. Taip sunku buvo ne tik man, bet ir jai išsiskirti su uostamiesčiu. Tai buvo vienas sunkiausių mūsų sprendimų.
Kiek svarbu, kad jus jau įvertino ne kokie ekspertai, o paprasti klaipėdiečiai - mūsų skaitytojai?
Tai ypač džiugu ir malonu. Tai - didelė garbė. SGD terminalo projektas pirmiausia buvo įgyvendinamas dėl Lietuvos žmonių, kad jie galėtų gyventi geriau, gerėtų ir gyvenimas mūsų šalyje. Stengiesi viską padaryti gerai, o jei dar tai įvertina - geriau ir būti negali.
Kokia ta SGD terminalo komanda - kiek joje žmonių?
Pradėjome nuo vieno žmogaus. Dabar joje jau apie penkiasdešimt. SGD terminalas buvo nauja sritis ir man, ir kiekvienam vėliau prie komandos prisijungusiam. Kasdien dirbdami bei su konsultantų pagalba mokėmės, įgavome vis daugiau patirties.
Gal ką išskirtumėte iš tos komandos?
Tikrai neįmanoma to padaryti. Kaip kad ir sode yra daug gražių gėlių, bet kiekviena iš jų yra savaip graži ir negali pasakyti, kuri iš jų gražiausia.
Toks bendras mūsų pažįstamas "Bulvaras" rašė, kad įgyvendindamas SGD terminalo projektą pražilote. Tad tikriausiai lengva nebuvo. Kada buvo sunkiausias momentas?
Kiek žinau, per tą patį laikotarpį nemažai pražilo ir "Vakarų ekspreso" redaktorius (juokiasi - Autor. past.). Žinojau, kur einu - sulaukus pasiūlymo vadovauti "Klaipėdos naftai" iškart buvo ir pagrindinis suformuluotas uždavinys - pastatyti SGD terminalą. Sunku ir įtempta buvo visada, neišskirčiau kokio nors momento, nes nuo pat pradžių neturėjome nė vienos laisvos dienos, privalėjome laikytis labai įtempto grafiko. Asmeninę įtampą gal labiausiai jaučiau projektui artėjant į pabaigą, kai vis tekdavo rūpintis, jog visi darbai būtų baigti laiku.
O kaip dėl kai kurių politikų aiškinimų, jog esate "profesionalus sukčius ir manipuliatorius"?
Tiesiog supranti, kad ne į visus pasisakymus turi žiūrėti rimtai.
Ar jau buvo ta akimirka, kai lengviau atsikvėpėte?
Galvojau, kad šiek tiek atsikvėpsiu, kai projektas buvo baigtas, bet buvau paskirtas ministru ir nebeliko tos galimybės.
Pastaruoju metu pasigirdo įvairių spekuliacijų, kad terminalas kaip tik pabrangins dujas vartotojams. Gal galėtumėte trumpai, paprastai ir aiškiai skaitytojui išdėstyti jo naudą?
Jau dabar per terminalą importuojamų dujų kaina yra mažesnė nei ta, kurią pernai teko mokėti už "Gazprom" dujas. Terminalas užbrėžė ribą, kurios nebus galima viršyti - jis sukūrė rinkos sąlygas, kurios neleis Lietuvos šantažuoti reikalaujant bet kokios dujų kainos. Itin svarbu yra tai, kad Lietuva surado ryžto susiimti ir įgyvendinti šį itin svarbų projektą pati viena, neprašydama jokios pagalbos ir labai sudėtingu metu.
Pokalbio pabaigoje norisi paklausti, ar yra dar šansų jus vėl pamatyti Klaipėdoje, juk ministrų pareigos - vienos nestabiliausių politinėje arenoje.
Manau, kad šansų tikrai yra, juolab kad mano širdis lieka Klaipėdoje.
Rašyti komentarą