Ligita Girskienė: "Visi galime būti metų klaipėdiečiais"

Jos kandidatūrą "Metų klaipėdiečio" nominacijai klaipėdiečiai siūlė itin aktyviai. Vardinti L. Girskienės nuopelnai - suburta gausi aktyvių klaipėdiečių bendruomenė, susivienijusi kovai su ilgametėmis pietinės miesto dalies problemomis, visuomeniniam darbui aukojamas asmeninis laikas.

Nominuoti jus žmonės siūlė labai aktyviai ir gausiai palaiko balsuodami. Ką toks palaikymas jums asmeniškai reiškia?

Man tai yra labai didelė atsakomybė ir įpareigojimas kartu tęsti tuos darbus, nenuvilti žmonių, įvykdyti tai, ką pradėjau, iki galo, neatsižvelgiant į tai, kiek sudaroma kliūčių. Ta nominacija, manau, yra skirta žmonėms. Nebūčiau nei Taryboje, nei kokių kitų rezultatų pasiekusi, jei nebūtų bendruomenės palaikymo. Taigi, šitą nominaciją skiriu kiekvienam klaipėdiečiui, kuris neabejingas tam, kas vyksta mieste, kokioje aplinkoje gyvename - mes visi galime būti metų klaipėdiečiais.

Koks yra jūsų tikslas, kurį stengiatės pasiekti?

Daug metų vis sprendžiame kvapų problemą pietinėje miesto dalyje ir niekaip nepavyksta to sutvarkyti. Esu pasiruošusi eiti iki galo. Nedaug jau trūksta ir matau, kad yra sujudusi Klaipėdos miesto savivaldybė ir aukštesnės institucijos, centrinė valdžia. Laukiame teisės aktų pakeitimų, kurie šiek tiek sukontroliuotų neatsakingai dirbantį verslą, pramonės įmones. Siekiame, kad kitą vasarą Klaipėda nebesmirdėtų ir būtų sugriežtinti reikalavimai neatsakingam verslui sutramdyti.

Ar miestiečiams, bendruomenėms užtenka įrankių, priemonių siekti tokių tikslų?

Nuo 2010 metų dėl šių klausimų keliauju tais pačiais takais besikeičiant valdžiai, vyriausybėms. Rinkomės į mitingus, 4,5 tūkstančio gyventojų pasirašė kreipimąsi į Vyriausybę. Tik tada mums buvo atvertos durys. Taigi, išvada tokia, kad kai eini vienas, niekas į tave rimtai nežiūri, bet kai yra daug žmonių, galima visas duris atidaryti. Sutelkus bendruomenę, petys prie peties galime pasiekti rezultatų.

Žmonės, pasiūlę jūsų kandidatūrą, pabrėžė, kad darbui aukojate savo asmeninį laiką. Ar tokia auka yra verta siekiamo tikslo?

Pati gyvenu daugiabutyje pietinėje miesto dalyje, auginu vaikus, dirbame toje aplinkoje. Ta problema mums nėra svetima. Džiaugiuosi, kad mano šeimos nariai mane palaiko. Net mano penkerių metų dukrytė supranta, kaip svarbu, kad galėtų išeiti į kiemą pažaisti ir nejaustų smarvės. Žinoma, šeima nukenčia, galbūt mažiau pasakų paskaitau, rečiau į renginius nueiname, bet šeima ir vaikai supranta, kad ne dėl kažko kito, o dėl savęs stengiamės ir nebegali tęstis tai, kas buvo daug metų.

Klaipėdiečiai žino jus kaip politikę, Tarybos narę, visuomenininkę, aktyvią moterį. O kokia jūs esate po darbo valandų?

Esu paprasta klaipėdietė kaip ir visi kiti, kurie nuo ryto iki vakaro būna darbe, rūpinasi šeima, artimaisiais, sprendžia kitas problemas. Tenka ir žolę pjauti, ir daržuose pasikapstyti, ir buities darbus dirbti. Esu mama, žmona, dukra, anūkė. Kiek galiu, stengiuosi visiems padėti.

Ar įvardintumėte save kaip altruistę?

Nesijaučiu kažką aukojanti. Dirbu, manau, savo darbą, tai, ką kiekvienas turėtų daryti dėl savo aplinkos.

Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie svarsto, kurį finalininką palaikyti?

Manau, kad ir mano konkurentai yra nusipelnę žmonės, garsinantys Klaipėdą ir daug darbų nuveikę. Šią nominaciją, kuriai mane pasiūlė žmonės, skiriu klaipėdiečiams, kiekvienam žmogui, kuris rugsėjo 9 dieną kartu išėjo į gatvę ir parodė, kad galime būti vieningi dėl bendro tikslo. Tokie įvykiai pakylėja iki dangaus ir suteikia postūmį eiti toliau ir daryti tai, ką reikia. Noriu visų paprašyti domėtis tuo, kas vyksta jų mieste, gyvenamojoje aplinkoje, ir būti vieningiems, nes tik vienybėje yra mūsų jėga.

Kas jus motyvuoja?

Žinojimas, kad esi ne vienas, gyventojų palaikymas. Kartu tai įpareigoja tęsti darbus ir pasiekti rezultatų.