K. Macijauskas: "Mylėti Tėvynę neįsakysi"

Vadovaujant K. Macijauskui, Lietuvos karinės jūrų pajėgos (LKJP) labai glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos jūreivystės kolegija, kurioje buvo organizuoti rezervo karininkų kursai ir t. t. Jis tikisi, kad tos tradicijos laikysis ir dabartinis LKJP vadas Olegas Mariničius, nes šias dvi įstaigas vienija bendras interesas - Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžio stiprinimas.

"Norėtųsi, kad ir civilinio laivyno karininkai būtų žinomi pasaulyje kaip geri specialistai. Kariškiai, tiesiogiai ar ne, turi remti kolegiją. Džiaugiuosi, kad, gavus krašto apsaugos ministro pritarimą, nurašytos fregatos "Žemaitis" turbina bus atiduota šiai mokymo įstaigai", - sakė K. Macijauskas.

Nemeluoti sau

LKJP K. Macijauskas vadovavo nuo 1995 metų gegužės 5 d. iki šių metų liepos. "Sutinku, vadas daug gali nuveikti, tačiau labai daug kas priklauso ir nuo pavaldinių - vienas lauke ne karys. Mylėti Tėvynę neįsakysi. Vadas negali kalbėti viena, o daryti kita. Tik tada, kai atsiranda pasitikėjimas vienų kitais, pasiekiama geresnių rezultatų", - mano buvęs LKJP vadas.

Tiek iš eilinių, tiek iš karininkų jis reikalavo pirmiausia būti žmonėmis ir elgtis sąžiningai.

"Pirmiausia žmogus turi būti sąžiningas - ir pats sau. Jeigu pats sau nemeluoji, gali tikėtis, kad ir tau nemeluos.

Mums didvyrių nereikia, viskas pasiekiama sunkiu darbu. Ateina šauktinis, vos laikosi kepurė, nusmukę kelnės. Kaip smagu žiūrėti, kai po pusmečio žmogus atsitiesia. Tarnaudamas Karinėse jūrų pajėgose jis praplečia savo akiratį: dalyvaudamas įvairiose pratybose pamato, kaip žmonės gyvena kitose valstybėse. Tokiam jau rūpės net tik burokai, t.y. žemės ūkis, - juokavo Gynybos štabo viršininkas. - Apie 10-15 proc. šauktinių vėliau nori mokytis, siekti žinių. Tai labai gerai. Vadinasi, tam tikras bendras darbas padarytas - pakeltas žmogaus mentalitetas. Tai ne vien kariuomenės, Karinių jūrų pajėgų, o juo labiau mano, kaip vado, nuopelnas - tai visos valstybės laimėjimas."

Klaipėda mieliausia

"Nepaisant pagarbos kitiems miestams, Klaipėda man, kaip jūrininkui pagal profesiją, yra artimesnė, jau vien todėl kad turi jūrą. Klaipėdiečiai, kurių daugelis vienu ar kitu būdu yra susiję su jūriniu sektoriumi, prie jos būna mažai, nes neturi laiko - dirba, tačiau tas žinojimas pasąmonėje, kad šalia yra jūra, daro juos išskirtiniais.

Vilniuje daug daugiau kultūrinio gyvenimo, o Klaipėda - demokratiškesnis ir tolerantiškesnis miestas, joje mažiau juntamas politinis spaudimas. Aš Klaipėdoje jaučiuosi geriau nei sostinėje. Eini, sveikiniesi, - pusė Klaipėdos tave pažįsta", - prisipažino Gynybos štabo viršininkas.

Paklaustas, ką norėtų palinkėti uostamiesčio žmonėms, "Vakarų ekspreso" skaitytojams, atsakė: "Likti klaipėdiečiais. Didžiulė privilegija - būti savo miesto, savo krašto patriotu. Klaipėdos kraštas turi savo dvasią, identitetą, reikia jį išlaikyti."

Apie tai, kad yra nominuotas, flotilės admirolas išgirdo tik tada, kaip paprašėme duoti interviu "Vakarų ekspresui". "Neslėpsiu, ši žinia man labai maloni. Už kokius nuopelnus išrinko, net neįsivaizduoju. Kaip visada dirbau kasdienį rutininį darbą taip, kaip sugebu, stengiausi jį padaryti kuo geriau. Save įvertinti labai sunku", - sakė pokalbininkas.