Gediminui Pranckūnui teatras buvo viskas

Gediminui Pranckūnui teatras buvo viskas

Dienraščio "Vakarų ekspresas" organizuojamuose "Metų klaipėdiečio" rinkimuose bene pirmą kartą nominuotas asmuo po mirties.

Taip ir nesulaukęs Klaipėdos dramos teatro rekonstrukcijos pabaigos, jo vadovas Gediminas Pranckūnas pristatytas Garbės klaipėdiečio nominacijai - už darbą Klaipėdos dramos teatre ir už tai, kad teatras nenustojo veikęs net ir neturėdamas kūrybai tinkamų sąlygų. Už tai, kad palaikė kolektyvo tikėjimą ir norą dirbti, nugalėjo visas, ne tik biurokratines, kliūtis, išaugino tinkamą ir pagarbos vertą pamainą.

G. Pranckūno našlė Virginija Pranckūnienė neabejodama suteiktų savo vyrui Garbės klaipėdiečio vardą už sąžiningumą, darbštumą, už gerumą.

"Jis niekada nieko nėra įžeidęs ir šeimoje aš iš jo niekada negirdėjau blogo žodžio. Yra toks vienas žodis - padorumas. Padorumo sąvoka apima daug ką. Jeigu žmogus padorus - tai jis garbingas, juo galima pasitikėti, jį gali gerbti. Tokia buvo Gedimino nuomonė ir tokia yra mano nuomonė, - sakė moteris. - O teatras jam buvo viskas. Aš jį kalbinau pasitraukti, kad jau kiti imtųsi atsakomybės, bet jis norėjo pabaigti darbą iki galo. Tokia didelė buvo jo svajonė."

Teatras suartino ir G. Pranckūną su jo išrinktąja.

"Nors mano profesija kita, tačiau pati esu baigusi teatrinę dramos studiją aukštojoje mokykloje ir man teatras niekada nebuvo svetimas. Su Gediminu bendrą kalbą atradome, kalbėdami būtent apie teatrą. Teatras buvo mūsų gyvenimo dalis. Žmonės dažnai kalba apie vaikus, o mes apie teatrą. Mes abu išgyvendavome, kad spektakliai pavyktų, kad aktoriams pasisektų, mes abu mylėjome teatrą", - sakė pašnekovė.

V. Pranckūnienė sakė, jog jos meilė teatrui neišblėso ir po vyro netekties, tačiau dabar jai į teatrą eiti skaudu.

"Buvau teatro atidaryme, pamačiau, koks tas teatras gražus. Tai skaudu, kad jis to nepamatė, jis taip laukė..." - graudinosi V. Pranckūnienė.

Žmogumi iš didžiosios raidės Gediminą Pranckūną apibūdino ir jo žentas, dabartinis Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys.

"Gediminas buvo žmogiškas, labai jautrus, užjaučiantis, suprantantis. Jam buvo svetimas godumas, piktumas, nesąžiningumas ir panašios ydos. Jis niekada nesiekė titulų, nominacijų ar garbės. Dabar jo atminimo pagerbimas nominuojant Garbės klaipėdiečio vardui - gražus simbolinis veiksmas. Man, kaip perėmusiam iš Gedimino vadovavimą teatrui, norisi, kad jo atminimas būtų pagerbtas visai įmanomais būdais", - sakė T. Juočys.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder