"Gebėjimų iš žmogaus niekas atimti negali"

Jos kūrinys "Gamtos sergėtojas" Tokijuje (Japonija) 20-ajame pasauliniame vaikų piešinių konkurse buvo įvertintas aukso prizu ir nurungė 30 tūkstančių vaikų ir jaunuolių iš 75 pasaulio šalių piešinius.

Ar svarbu jums bendraamžių, mokytojų palaikymas ir pati nominacija? - "Vakarų ekspresas" paklausė nominantės.

Nemanau, kad mano gyvenimas labai pasikeis, jei laimėsiu ar nelaimėsiu, tačiau žinojimas, kad daugybė žmonių aukoja savo ir kitų (į balsavimus mane palaikantys žmonės įtraukė daugybę žmonių, kurie manęs net nepažįsta) laiką dėl manęs, svarbus. Jiems yra svarbu, kad laimėčiau, gal net labiau nei man pačiai, ir jie to nori, tai man jau yra didelis įvertinimas ir aš jiems visiems labai dėkinga.

Studijos - Lietuvoje

Ar daug kūrybingų draugų aplinkui?

Mokausi gimnazijoje, kurioje gausu motyvuotų, atiduodančių didelę dalį savęs, savo laiko žinioms įgauti žmonių, tad taip, aplink save matau daug atsidavusių mokslui bendraamžių. Tiesa, tų, kurie atsiduoda kūrybai, šiuo metu mano akiratyje kur kas mažiau. Dailės studijai laiko nelieka, o mokykloje daugeliui labiau rūpi mokslas nei kūryba. Kaip aš pradėjau piešti, tikrai nepamenu, bet nuo pat mažens, kiek save prisimenu, mėgdavau tai daryti, būtent todėl mama mane nuvedė į "Varsą".

Ar jau nusprendėte, kokias studijas rinksitės? Ar yra veikla, kuris sekasi taip pat gerai, kaip ir dailė?

Dėl studijų lyg ir apsisprendžiau, bet nenoriu išduoti, nes mano nuomonė labai greitai keičiasi, tad tai gali būti ne galutinis sprendimas. Kadangi mano mokomųjų dalykų pagrindą sudaro tikslieji mokslai, jie man sekasi labiau nei humanitariniai, rinksiuosi technologinės krypties studijas. Studijuoti ruošiuosi Lietuvoje, ir, baigusi studijas, norėčiau likti čia. O dėl dalykų, kuriuos darau geriau, nei piešiu... Manau, jų yra daug. Piešimas man yra mielas dėl paties proceso, o ne rezultato. Juo aš retai būnu patenkinta.

Piešimas nuramina

Ar dalyvausite, kaip ketinote, šiais metais vyksiančiame tarptautiniame piešinių konkurse?

Tikrai ne, nes nebelieka laiko lankyti studiją - per tris mėnesius nuėjau vieną kartą.

Manoma, kad jauno žmogaus, ieškančio savęs, gyvenime gali būti daug blaškymosi, abejonių. Kad ir kas būtų, ar piešimas liks siekiamybė visą gyvenimą?

Gerai žmogui, kuris nuo pat mažens žino, kuo bus, ir to siekia. Aš nežinojau ir vis dar nežinau. Manau, ieškojimai, bandymai yra labai svarbu. Aišku, ir tikimybė suklysti - didesnė, tačiau klaidoms ištaisyti yra daug laiko. Jau geriau viską išbandyti jaunystėje nei sulaukus 55 metų suprasti, kad nieko gyvenime nematei, išskyrus vadovėlius, savo piktą sutuoktinį, nemalonius kolegas, kurių net antakiai pilni pleiskanų, tačiau jie mato tik tavo išėjusius iš mados raudonus batus. Geriau nei pulti į depresiją ir galiausiai mirti perdozavus alkoholio (mano laki vaizduotė).

O dailės pažinimas praplėtė mano akiratį, piešimas visada nuramina, ir tai yra labai svarbu, o tai, kad gebu piešti... Gebėjimų iš žmogaus niekas negali atimti, kaip ir žinių ar panašiai, ir visada ateina laikas, kai tam tikrose situacijose jų prireikia, manau ir man prireiks.