Uostamiestis po 50 metų: šalies sostinė ar... dykvietė?

Visus moksleivių rašinius pirmiausia būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas: 90% moksleivių Klaipėdos ateities viziją regi optimistiškai ir 10% - pesimistiškai.
Pradėsime nuo pirmųjų. Daugelio abiturientų nuomone Klaipėda taps svarbiausiu Lietuvos miestu, gerai žinomu pasaulyje, savo didžiu ir gyventojų skaičiumi pralenksiančiu Vilnių ir Kauną. Gyventojų skaičius turėtų išaugti, pagal įvairių autorių nuomone, nuo 250 tūkstančių iki 1 milijono.

"Gali atsitikti ir taip, kad Klaipėda taps Lietuvos sostine" (Aleksandras Bira, M. Gorkio mokykla). "Arba visa Klaipėdos teritorija bus paskelbta laisvąja ekonomine zona, kurioje bus sukurta net 60% visų valstybės pajamų. Klaipėdoje atsiras oro uostas, astronautikos centras, vandens atrakcionų parkas, bus pastatytos dvi saulės energijos elektrinės, keli nauji futbolo stadionai, nauji koncertų, parodų bei sporto rūmai", teigia Aleksandras.

"Klaipėda turės didelius ledo rūmus ir stiprią ledo rutulio komandą" (Vytautas Navickas, Vytauto Didžiojo gimnazija).

Daugelio moksleivių nuomone, išaugs Klaipėdos universiteto vaidmuo, bus įkurtas mokslo ir technologijos centras, panašus į amerikietiškąjį Silicio slėnį (Silicon Valley). Jis galėtų atsirasti Karklėje.

"Jūrų muziejus ir delfinariumas taps stambiu jūrinių tyrimų bei pramogų kompleksu" (Domas Mačiūnas, Vytauto Didžiojo gimnazija). "Klaipėdoje sustiprės savivalda, daugiau lėšų bus skiriama miesto tvarkymui. 80% gyventojų turės aukštąjį išsilavinimą", teigia Domas.

"Pavyks išspręsti vieną didžiausių socialinių problemų, t.y. pavyks sustabdyti narkomaniją" (Saulius Bartninkas, Vytauto Didžiojo gimnazija). Didelis dėmesys moksleivių rašiniuose yra skiriamas uostui. Jų manymu, uostas bus modernizuotas ir žymus visam pasaulyje. "Klaipėdos uostas taps vienu svarbiausiu krovinių pervežimo centru Europoje" (Indrė ir Ilma Daukšytės, Simono Dacho vid. mokykla).

"Modernus Klaipėdos uostas pagaliau pradės nešti pelną ir pačiam Klaipėdos miestui, o ne vien plauks į Lietuvos biudžetą" (Ieva Šredersaitė, Vytauto Didžiojo gimnazija).

Moksleivių vizijose keisis ir Klaipėdos senamiestis. "Švyturio" alaus gamykla sėkmingai konkuruojanti užsienio rinkose ir gaunanti milžinišką pelną, savo lėšomis atrestauruos visą senamiestį. Ir tai bus pats didžiausias jos indėlis Klaipėdos miestui ir klaipėdiečiams (Regimantas Kasinskas, P. Mašioto vid. mokykla). Tik "Meridianas" liks savo vietoje ir toliau bus laikomas Klaipėdos simboliu. Bus atrestauruota Klaipėdos pilis, uždarytas eismas senamiestyje. Daugelis pastatų bus stiklinėmis sienomis.

"Bus atstatytas požeminis tunelis, vedantis nuo Jono kalnelio iki Kopgalio Smiltynėje. Už jo stiklinių sienų žmonės galėtų gėrėtis Baltijos jūros augmenija ir gyvūnija" (S. Pukytė; Prano Mašioto vid m-kla); Klaipėda ir jos apylinkės taps tikru turistų rojumi. Klaipėdoje plėtosis pramogų verslas. "Pajūrio paplūdimiai prilygs Havajų ar Viduržemio jūros pakrantėms" (I. Vibernaitė; Vyturio vid m-kla); "Miesto pragyvenimo šaltinis? Prašom! Nieko geriau "Švyturio" alaus ir "Klaipėdos maisto" dešrelių turistai neberas, todėl mes ne tik maitinsime poilsiautojus mieste, bet ir eksportuosime į kitas Europos šalis savo laivais" (Ana Timonina, M. Gorkio mokykla). Tiltas bus nutiestas iš Klaipėdos į Smiltynę, o Simono Samauskio iš P. Mašioto vid. mokyklos, nuomone toks 50 km tiltas jungs Klaipėdą ir Nidą.

Kas antras moksleivis savo rašinyje mini Jūros šventę. "Didžiausia Klaipėdos šventė, Jūros šventė, bus pripažinta valstybine švente ir taps didžiausia ir labiausiai švenčiama Lietuvoje" (Liutauras Sakalauskas, Simono Dacho vid. mokykla). Daugelis moksleivių mano, kad Jūros šventė bus švenčiama savaitę ar net visą mėnesį ir prilygs Brazilijos karnavalams. "Jūros šventė ir po 50 metų neapseis be nuostabaus "Švyturio" alaus" (Vilma Laurinavičiūtė, H. Zudermano vid. mokykla). Įdomu tai, jog moksleiviu nuomone, ir Seimas skirs daugiau pinigų šiai šventei.

Moksleiviai rašo ir apie kitas šventes, tokias kaip Džiazo festivalis, bei naujas tradicijas Klaipėdoje. "Naujųjų metų dieną visose maisto parduotuvėse žmonėms leidžiama nemokamai pasirinkti 10 produktų, kurių jie pageidauja", o prieš kovo 8-ąją "kiekvienas vyras įmeta pinigų į dėžę, kuri yra miesto centre - Mažvydo alėjoje. Vėliau pinigai surenkami ir už juos nuperkamos gėlės. Kaip tai gražu!!!" (Jekaterina Dvornikova)

Pranašystės, kurių išsipildymo nelaukiame

"Cheminis ginklas, išmestas į jūrą per 2-ą Pasaulinį Karą, jau turėtų pradėti irti ir pasklis nuodai. Iš pradžių išmirs Baltijos jūros flora ir fauna, o tada nuodai pradės skverbtis ir į žemyną... Klaipėda Lietuvos žemėlapyje figūruos ne kaip trečias pagal dydį Lietuvos miestas, o kaip dykvietė, visų apleista ir užmiršta" (Gediminas Dapševičius; Vytauto Didžiojo g.); "Atgimimo aikštės pakraščius jau baigia apnešti smėlis ir skalauja jūra. Globalinis atšilimas šiek tiek kilstelėjo jūros lygį... (P. Kaveckas, Vytauto Didžiojo gimnazija); "Mieste knibždėte knibždės valkataujančių šunų, elgetų mažų vaikų, kurie jau nestebins mūsų. Jų bus pilnas miestas, prašančių sušelpti duonai. Skulptūrų parke vyks grumtynės dėl vietos nakvynei ant suolelio" (Inga Kulikauskaitė, Vytauto Didžiojo gimnazija); "Dėl buvusio atominio karo bus daug radiacijos. Danės upės vanduo bus juodos spalvos, čia plaukios pusiau sugriautas "Meridianas". Visi miškai aplink miestą bus išpirkti, žmonėms ten vaikščioti bus draudžiama" (Maksimov, M.Gorkio vid. mokykla).

Tai tik keletas ištraukų iš pesimistinių Klaipėdos ateities scenarijų. Tikiuosi, kad jie niekada netaps realybe vien jau vardan to, kad po 50 metų galima būtų kartu surinkti visus šios akcijos dalyvius ir šventiškai apdovanoti geriausius ateities pranašus.