Simonas Donskovas: "Klaipėda - mano gyvenimo esmė ir prasmė"

Vienareikšmiškai - ne. Gyventi kur nors kitur prilygtų dirbti ne savo darbą, gyventi ne su savo moterimi ir apskritai gyventi ne savo gyvenimą.

Už ką mylite savo gimtąjį miestą?

Nesakysiu, kad dėl jūros. Ji gerai, bet man tai - ne pirmaeilis dalykas. Savo miestą myliu tiesiog už jo kvapą, už jame gyvenančių žmonių nuoširdumą. Klaipėdiečiai dar neserga arogantiškumo ligomis, ką yra tekę pajusti kituose Lietuvos miestuose. Klaipėdoje gimiau ir gyvenu. Joje - mano gyvenimo prasmė ir esmė.

Kas miesto gyvenime erzina?

Kas ir visus žmones. Bet nepradėsiu politikuoti ir "varyti" ant politikų. Aš suprantu, kad Klaipėdos plėtra neišvengiama. Tačiau gal ji per greitai ir skubotai plečiasi? Nepamatuotai ir neproporcingai.

O jeigu vieną dieną taptumėt miesto meru, kokių reikalų imtumėtės pirmiausiai?

Aš niekada į merus neičiau... Net sapnas, kad esu meras, prilygtų košmarui. Na, o jeigu pafantazuočiau, tai dar prieš kokį dešimtmetį būčiau paieškojęs gerai treniruotų vyrukų, kuriems skirčiau didelius atlyginimus. Jie gal ir nesureguliuotų viso nusikalstamumo, tačiau bet kuriuo paros metu klaipėdiečiai tikrai galėtų saugūs grįžti į namus. Tokioms municipalinėms saugos tarnyboms suburti būtų pakakę ir vieno parduoto laivo lėšų. Policininkų juk dauguma nebebijo - su jais galima susitarti, juos, netreniruotus, galima primušti. Antra vertus, jų ir gaila, kokios jų algos... Trijų keturių gerai treniruotų ir specialius įgaliojimus turinčių vyrų tikrai pakaktų normaliai tvarkai viename miesto rajone palaikyti.

Kurias Klaipėdos vietas mėgstate labiausiai?

Medžiotojų gatvelę, kurioje augau, Melninkaitės, dabar Kanto, gatvę, kuria ėjau į penktąją vidurinę. Erdves aplink "Vaivos" kino teatrą, kur skirdavau pasimatymus, o ir dabar tebeskiriu bei sėdžiu su bičiuliais ar bendradarbiais čia įrengtoje kavinėje. Visas Klaipėdos centras - mano meilė. Naujųjų statybų kvartalai - ne man, nors ir suprantu, kad jų reikia.