Klaipėdos švyturiui - jau 216 metų

Šiauriausias Prūsijos karalystės miestas XV-XVIII a. tapo svarbiu prekybiniu uostu. XV a. Lietuvoje klestėjo Hanzos sąjungos prekybinė veikla. Nemunu į Memelį plaukė dideli kiekiai medienos bei kitos prekės. Iš čia pilni krovinių buriniai laivai plaukė į Amsterdamą, Londoną, Hanzos miestus. XVI a. Memelyje pradėti rinkti jūros muito mokesčiai, įkurta pirklių gildija. Jai suteikta laisvos prekybos privilegija su neriboto importo - eksporto teise. Uosto navigaciniai įrenginiai tapo būtini.

Pastatė žemesnį

1670 m. J. Naronskio-Narūnavičiaus sudarytame plane ant kopos ties Smiltyne pažymėtas pirmasis navigacijos ženklas laivams - kartis su apvaliu skydeliu viršūnėje.

1684 m. Ch. Hartknoch raižinyje kelią į Danės uostą rodė pirmasis primityvus švyturys - paprastas, ant medinės karties pakabintas anglinis žibintas, vadintas "akmens anglies sūpuoklėmis". Naudos iš jo buvo nedaug - dieną jo nereikėjo, o naktį jo beveik nesimatė.

NEDAUG. Iš senojo Memelio švyturio liko tik autentiška 4 m cokolinė statinio dalis. 1952 m. čia pastatytas naujasis, juodai baltai dryžuotas gelžbetoninis bokštas.

Siekdama ištaisyti padėtį Memelio miesto taryba 1788 m. nusprendė šiaurinėje sąsiaurio pusėje, "100 rykščių nuo jūros kranto" (1 rykštė - 3,72 metro) pastatyti 25 metrų aukščio švyturį. Buvo pasirinktas dar 1778 m. uosto statybos inspektoriaus S. Johano Lilienthalio paruoštas projektas. Tačiau nebuvo pasirūpinta tinkamu statybos finansavimu.

Švyturio statyba buvo pradėta tik 1792 m. - ant supustytos 9,6 m aukščio smėlio aukštumos. Kad bokštas nenugriūtų, po pamatais buvo sukalti mediniai poliai, ant jų paklotas iš rąstų sunertas karkasas, ant kurio ir sumūrytas statinys. Švyturį sudarė du tūriai - cilindrinis bokštas ir prie jo prišlietas pusapskritimio formos statinys. Dėl didelio lėšų stygiaus vietoje planuoto 25 m buvo pastatytas tik 17,2 aukščio mūrinis bokštas. Šviesos įtaisą sudarė 9 nutrumpinto kūgio formos (penki 18 colių, likusieji keturi - 12 colių skersmens) atšvaitai, kurie atspindėjo lajinių žibintų šviesą.

1684-ŲJŲ Ch. Hartknoch raižinyje kelią į Danės uostą rodė pirmasis primityvus švyturys - paprastas, ant medinės karties pakabintas anglinis žibintas, vadintas "akmens anglies sūpuoklėmis".

Memelio švyturys buvo įžiebtas 1796 m. rugsėjo 1 dieną ir buvo pirmasis Šiaurės-Rytų Baltijos pakrantėje. Senesni buvo tik Danzigo (1757 m.) ir Travemundės (1539 m.) švyturiai.

Visuose jūrlapiuose buvo pažymėtos naujo švyturio koordinatės: 55o43'36"N, 21o 4'36" E.

Švyturys buvo ne tik žemas, bet ir turėjo silpną šviesos šaltinį - laivai matydavo jį vos pusės mylios atstumu (vokiška mylia - 7,5 km) ir tik esant geram orui. Iš jūros jis atrodė kaip mėnulio pilnaties diskas. Tačiau nuo tada laivai į uostą galėjo įplaukti ir tamsiu paros metu.

XIX amžiuje paaukštino

Uostamiesčio reikšmė savo epogėjų pasiekė 1807 m., kai Memelis tapo laikinąja Prūsijos sostine, kartu pelnydamas ir Karališkojo jūrų ir prekybos miesto titulą.

1812 m. prie švyturio supiltas ravelinas, įrengtos aikštelės pabūklams. Kad vėjas neišpustytų smėlio, aplink švyturį pasėta žolė, pasodinta krūmų.

1819 m. Memelio švyturys ženkliai rekonstruotas, paaukštintas 24 pėdomis. Iki tol priestate buvę laiptai įrengti pačiame bokšte. Viršutinėje įstiklintoje dalyje įtaisytas naujas, modernus žibintas, pagamintas Anglijoje. Jį sudarė 13 varinių, poliruoto sidabro plokštėmis išklotų parabolinių 20 colių skersmens atšvaitų, apšviestų 13 Argando lempų, kūrenamų alyva. Šviesos šaltinis pakeltas į 29,2 m aukštį nuo jūros lygio. Geru oru laivai šviesą matydavo jau už 16 mylių (per 30 km).

Švyturys buvo dengtas gaubtu varinės skardos stogu, virš kurio kyšojo paauksuotas žaibolaidžio stiebas. Švyturio bokšto priestate gyveno du prižiūrėtojai. Bokšto mūrinės ir įstiklintos dalies sandūrą juosė galerija, kuri rėmėsi į lietas ketines konsoles.

Iš pradžių švyturio išorinės sienos buvo tinkuotos kalkių, stamboko žvyro ir smulkintų plytų skiediniu. Dažytos baltai. Tačiau ir toks tinkas neatlaikė jūrinių vėjų. Todėl 1827 m. iš vakarų pusės švyturio siena apkalta skarda.

1874 m. bokštas pradėtas dažyti šachmatų tvarka, raudonais ir baltais kvadratais, dėl to buvo vadinamas Raudonuoju švyturiu. Čia ne tik nuolat degė šviesa, bet buvo įrengta ir daugiau optinių signalų. Pavyzdžiui, kai laivams plaukti į uostą būdavo pavojinga, iškeldavo raudoną vėliava, o kai saugu - geltoną. Naktį vėliavos būdavo apšviečiamos.

1909 m. Memelio bei Pillau (dabar - Baltijskas) švyturiuose sumontuoti modernūs dviejų aukštų šviesos žibintai su Fresnelio optika. Nuo 1913 m. švyturyje pradėjo veikti impulsiniai šviesos signalai.

Uosto navigacijai svarbūs buvo ir kiti įrenginiai - locmanų bokštas, vėjų semaforas, vedlinės bakenai.

Memelio švyturys buvo ne tik miesto simbolis, bet ir reikšmingas akcentas, turistų lankoma vieta - nuo bokšto buvo galima grožėtis jūros, uosto ir miesto vaizdais. Pakrantės kelyje švyturio link veikė populiarus miesto restoranas-svečių namai "Strandvilla".

1933 m. bokšte buvo įrengtas radijo švyturys.

Tvarkant uostą 1884 m. buvo galutinai baigta šiaurinio molo statyba ir gruodžio 16 d. molo gale uždegta raudonos spalvos šviesa Mažajame arba Baltajame švyturyje (pavaizduotas 200 litų banknote). Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalas. 1927 m. jo vietoje pastatytas 7,35 m aukščio švyturys (10 m nuo jūros lygio). Jis švietė žalia šviesa.

Liko tik 4 metrai

Antrasis Pasaulinis karas buvo negailestingas Baltijos švyturiams. 1945 m. sausį atsitraukiantys naciai susprogdino Klaipėdos švyturį. Neliko ir Baltojo, šiaurinio molo švyturio.

1945 m. sausio 30 d. Kopgalyje jau šeimininkavę Raudonosios armijos kariai pietinio molo švyturyje iškėlė raudoną vėliavą.

Iš senojo Memelio švyturio liko tik autentiška 4 m cokolinė statinio dalis. 1952 m. čia pastatytas naujasis, juodai baltai dryžuotas gelžbetoninis bokštas.

Klaipėdos švyturys pradėjo šviesti 1953 m. sausio 31 d. Viso bokšto aukštis - 49 m nuo jūros lygio (šviesa - 45 m aukštyje). Šviesos signalas, kas 3 sekundes darydamas 3 sekundžių pertrauką, matomas jūroje už 33 km. Optiniai prietaisai pagaminti 1950 m. Rusijos Gorkio mieste. Sovietmečiu tokia optika kainavo 75 tūkst. rublių. Veikė ir radijo švyturys, kurį 1998 m. pakeitė palydovinės navigacijos sistema.

1990 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą švyturio priežiūrą iš Rusijos kariškių perėmė Lietuvos saugios laivybos administracija.

2010 m. švyturyje įrengta DGPS (diferencinė globalinė pozicionavimo sistema) antena, veikianti 500 km atstumu.

Tad Klaipėdos švyturys jau trečią šimtmetį ištikimai tarnauja jūrininkams, grįžtantiems į uostą.