Jurga Karčiauskaitė-Lago: "Plyta" žmonių nepritrauks

Mano juvelyrikos namai yra ir Vilniaus senamiestyje, ir Ispanijoje, buvo Kopenhagos senamiestyje. Norom nenorom pradedi lyginti.

Klaipėdos senamiesčiui reikia pėsčiųjų gatvės - ar Tiltų, ar Turgaus, bet reikia. Kaip tai padaryti? Jeigu taip, kaip daro mūsų valdžia, mes turėsime tą patį, ką turime savaitgaliais - senamiestis būna ypač miręs. Tuo tarpu kita uždaryta gatvė - Friedricho pasažas - būna ypač gyva.

Taip paprastai gatvės neuždarysi. Norint tai padaryti, reikia investicijų - mažiau draudimų, daugiau gėlių. Pas mus draudimų labai daug. Per šventes man pačiai į senamiestį būna sudėtinga atvažiuoti.

Viena ranka uždraudžiant kita reikia duoti. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje apstu kavinukių lauke su šildytuvais, žmonių ten pilna net vėsesniu metų laiku. Jeigu pas mus būtų gyvybės, gėlių, būtų ir žmonių. O pastatyti "plytą" ir tikėtis, kad ji pritrauks žmones... Mūsų senamiestis apskritai žmonių galvose turi neigiamą emocinį krūvį - tik atvažiavai čia, iškart matai "plytą", "parkomatą", policiją, toliau - "bomžą", tuščias vitrinas. Žmonės pasiilgo demokratiško požiūrio vieni į kitus ir į savo miestą.

Iniciatyvų, galinčių atgaivinti senamiestį, tikimasi iš pačių menininkų ir verslininkų.

Grįžus iš užsienio, tai ypač bado akis. Menininkai, šokit ir dainuokit, rodykit, ką galit, kad pritrauktumėte mus. Iš kur toks suvokimas, kad menininkas turi šokti, dainuoti ir dar, ko gero, už dyka? Mes - ne gaidžiai, miesto nepažadinsime. Požiūris turėtų būti toks - ką menininkui duoti, kad jis šoktų ir dainuotų. Tą mes tikrai galime, potencialas yra, nors didelė dalis menininkų ir išvažiuoja į Vilnių bei prisistato kaip vilniečiai. Neišnaudojama tai, ką Klaipėda turi. Kūrėją, ypač ko nors pasiekusį, reikia vertinti, eiti su juo į derybas. Žinoma, galima kviestis menininkus iš Kauno ar Londono, kad jie ką nors darytų, bet jie neturės tokios šilumos mūsų miestui, tokio noro, be to, viskas brangiai kainuos.

Dirbti senamiestyje reikėtų skatinti ir finansiškai - netaikyti tokio nekilnojamojo turto mokesčio. Tas senamiesčio prestižas, apie kurį kalba valdžia, - tik jos galvoje, sunku suvokti, iš kur jis ištrauktas. Mūsų senamiestyje šis mokestis turėtų būti minimalus.

Lietuva pasekė Ispanijos principu, kad valdininkai nėra perrenkami. Pavyzdžiui, vyriausiasis miesto dailininkas atsisėdo į šį postą ir sėdi kaip caras. Negalima viso miesto kultūrinio gyvenimo "pastatyti" ant vieno žmogaus noro tobulėti. Kas bus, jeigu tas žmogus tobulėti nenorės? Arba pristigs originalių idėjų, noro augti ir kurti? Žmonės tokiuose postuose turėtų keistis, tada jie galėtų duoti daugiau.

Kokie objektai, be lauko kavinukių, įkvėptų klaipėdiečiams norą neaplenkti senamiesčio?

Girdėjau apie projektą, kurį įgyvendinus, menininkams būtų suteikiamos patalpos už dyka, tačiau yra tokių, kurie sugebėjo patys, savomis jėgomis, atsirasti šioje dykumoje. Mūsų senamiestis juk ir yra dykuma. Jeigu kas nors duodama, reikėtų duoti po lygiai, nenuskriausti tų, kurie sugebėjo atsistoti ant kojų be valdžios pagalbos.

Viso miesto tragedija yra teatro nebuvimas. Teatras pritraukia žmogų, kuris myli senamiestį, kultūrą. Prekybos centras pastatomas per metus, o mūsų teatras planuojamas jau kiek metų... Tuo tarpu kalbama apie Kultūros fabriką. Mano nuomone, neteisingai dėliojami prioritetai. Jeigu valdžios žmonės viską darytų iš savo sunkiai uždirbtų pinigų, tokių klaidų nebūtų. Nesant teatro, mes prarandame aktorius, kūrėjus, o jie yra tas žiedas, kurį reikia saugoti.

Tie, kurie sėdi viršuje, leidžia sau klysti, o paskui ilgai taisyti savo klaidas, galų gale jos brangiai kainuoja. Jei aš suklysčiau kaip menininkė ar verslininkė, tą pačią sekundę būčiau nubausta.

Nėra žaidimų aikštelių vaikams. Štai kad ir skverelis už mano salono - ten galėtų būti tokia žaidimų aikštelė, kad vaikai mamas į senamiestį tempte temptų, žmonės čia atvažiuotų ir iš aplinkinių miestelių. Beje, tai, kad senamiestyje nesustoja visuomeninis transportas, irgi nėra gerai.

Reikalingas ir ekologiškų prekių turgus.

Kalbant ne tik apie senamiestį, visiškai neišnaudota yra Smiltynė. Ji galėtų būti toks pat kurortas kaip Palanga ar Nida - su SPA bei kitais objektais. Nes pati Klaipėda - industrinis, pravažiuojamas miestas.