Dalia Urbutytė: "Susigrąžinkime klaipėdiečius"

Klaipėdos Europos informacijos centro "Europe Direct" vadovė Dalia Urbutytė didžiausiu uostamiesčio turtu vadina žmones, o jų gretoms nenumaldomai senkant dėl emigracijos, ragintų nenumoti ranka ne tik į verslo skatinimo programas ir kitokius svertus, bet ir į tokius paprastus dalykus, kaip rytinis pasisveikinimas su kaimynu.

Kitąmet jūsų centras minės 10 metų gimtadienį. Kaip vertinate sukauptą įdirbį?

Kitaip nei 2000-aisiais, Klaipėdos apskrities žmonės supranta, kad Europa nesikėsina į jų savastį, tautinį identitetą, kuris yra neatsiejama asmenybės dalis. Aišku, būtų šaunu, jeigu žmonės Europą vertintų ne kaip pinigų maišą, o kaip turtingos kultūrinės, moralinės patirties židinį, kurio dalis jie yra.

Ar mūsų miestelėnai yra europiečiai?

Taip, klaipėdiečiai yra imlūs, geraširdžiai žmonės, be tuščių ambicijų, snobizmo. Tačiau juose pasigendu paprastumo. Gal santvarkų keitimasis nulėmė mūsų mentalitetą, kuris verčia visur siekti tobulybės, bet kartais materialumas užgožia visa kita. Klaipėdoje yra daug tokių pat parkelių, kaip ir kituose Europos miestuose, tačiau mes vis tiek dažniau peikiame juos, užuot surengę iškylą per pietus vietoje kavinės vasarą arba tiesiog nuėję ten pasiskaityti knygą.

Dabar kyla bendruomenių kūrimo vajus, tačiau ką su jomis daryti, supranta ne visi. Manau, lengviau būtų pradėti nuo elementarių dalykų: sveikintis ir bendrauti su kaimynais, pamažu žengiant bendro laisvalaikio ir draugystės keliu. Netgi finansų požiūriu surengti bendrą iškylą ar šventę kiemo vaikams keliese būtų daug pigiau! Bet kol kas trūksta atsparumo baimei padaryti šį tą naujo, galų gale, pradeda stigti ir žmonių.

Tačiau ir vieningos Europos dokumentuose numatomas mobilumo skatinimas.

Taip, bet kiekvienas miestas bei šalis turėtų turėti viziją, kaip išsaugoti savo miesto gyventojus. Mobilumas reikalingas tam, kad išvyktum svetur pasisemti patirties ir grįžtum namo - su naujomis žiniomis, idėjomis, kapitalu.

Europos kontekste Klaipėda yra vienas iš atviriausių bei jaukiausių miestų. Tai yra pranašumai, tačiau neįpareigojanti miesto aura ir objektyvios aplinkybės suformavo keistą nepasilikimo Klaipėdoje sindromą. Mūsų mieste trūksta ilgalaikiškumo, pastovumo. Labai daug garsių klaipėdiečių išvyksta į sostinę ir netrukus televizijoje bei spaudoje jau figūruoja kaip Vilniaus atstovai. Manau, miestas turėtų siekti, kad čia išugdytos asmenybės nepaliktų Klaipėdos.

Kalbino Valerija LEBEDEVA