Ateities vizija - miestas be "chruščiovkių"

Dėmesio centre - gyvenamasis kvartalas tarp Kauno gatvės ir senamiesčio, Šilutės plento ir Taikos prospekto. Jame suskaičiuojama apie 120 tokių namų, kurie prieš kelis dešimtmečius tūkstančiams miestiečių tapo pastoge ir gerovės simboliu. Tačiau dabar jie yra laikomi pasenusiais, itin neefektyviai naudoja šilumą, yra susidėvėję ir neestetiškos išvaizdos.

"Chruščiovkės" - viena iš priežasčių, dėl kurių šis kvartalas yra nepatrauklus naujakuriams. Kadangi miesto strateginiuose planuose numatoma gana greitai šią teritoriją atnaujinti ir pritraukti žmonių, diskutuojama, ką daryti su Nikitos Chruščiovo epochos atgyvenomis.

APIBŪDINIMAS. Pasenę, neefektyviai naudojantys šilumą, susidėvėję ir neestetiškos išvaizdos - taip dabar vadinamai daugiabučiai, prieš pusę amžiaus laikyti gerovės simboliu. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Aišku tik viena - kažką daryti reikės, mat kitaip praėjus dar dešimtmečiui ar dviem šių namų masyvai virs savotiškais Klaipėdos lūšnynais.

Nori pritraukti žmones

Sausį Klaipėdos strateginės plėtros grupės posėdyje diskutuota, kaip kvartalą atnaujinti - šiam reikalui pagal Vidaus reikalų ministerijos kuruojamą priemonę iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų iki 2020 m. būtų skirta apie 100 mln. litų.

"Visa tai - dėl to, kad kvartalas taptų patrauklus gyventojams, nes dabar žmonės kraustosi į užmiestį", - sako Klaipėdos mero patarėjas Simonas Gentvilas.

Numatoma, jog bus sutvarkyta aikštė prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, pėsčiųjų takas palei Taikos prospektą, šis nuo senosios turgavietės iki Kauno gatvės praplatėtų iki 6 eismo juostų, būtų nugriautas dabartinės futbolo mokyklos pastatas, o jo vietoje pastatytas sporto kompleksas su dengtu maniežu, šalia įkurti aikštynai, galbūt - pastatytas nedidelis baseinas. Naujam gyvenimui taip pat norima prikelti Ąžuolų giraitės parką, išvalyti Trinyčių tvenkinį, atsirastų vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelės, nauji dviračių takai, jaunimo saviraiškos centras ir t.t.

Dėl šių planų - jokių ginčų, tačiau daug diskusijų sukėlė senieji plytiniai ir blokiniai daugiabučiai. Teigiama, kad tokio tipo namai yra kur kas prastesnės kokybės nei pastatyti piečiau nuo Baltijos prospekto.

Iškraustyti, griauti, statyti

Nors planuose norima į kvartalą pritraukti naujakurių, juos baido ne tik nepatraukli aplinka, namai, bet ir gyventojų kontingentas. Ne paslaptis, kad kai kuriuose daugiabučiuose apstu nepasiturinčių ar asocialių asmenų, sukeliančių įvairių socialinių problemų.

Diskutuota, kad padėtį iš esmės pagerintų tai, jeigu "chruščiovkes" pakeistų nauji žemaaukščiai kotedžai, įperkami jaunoms šeimoms. Norint įgyvendinti tokį planą tektų imtis radikalių priemonių. Scenarijus galėtų būtų toks: savivaldybė superka būstus, juos griauna ir siūlo šioje vietoje investuoti privataus kapitalo kompanijoms. Tačiau šiandien tai - neįmanoma.

"Valstybė savivaldybei tokios galimybės nesuteikia, norint tą padaryti, tektų keisti įstatymus. Šiandien tik privatus investuotojas galėtų veikti pagal tokį scenarijų. Tik ar kas imsis? Kita vertus, niekas nesiūlo, ką daryti su pasenusiu nekilnojamuoju turtu. Gal išeitis būtų pripažinti namus netinkamais ar pavojingais gyventi. Jeigu padėtis nesikeis, tai po kurio laiko mieste turėsime tikrus lūšnynus. Mano manymu, senuosius namus dabar išgelbėtų tik renovacija", - kalbėjo S. Gentvilas.

Ir jeigu minėtas variantas Klaipėdoje yra utopija, tai Europoje tokia praktika jau ne naujiena. Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigia tokį pavyzdį matęs Anglijos uostamiestyje Liverpulyje.

"Mieste yra 19 amžiuje ir 20 amžiaus pradžioje statytų dviaukščių kotedžų kvartalai - nepatrauklios vietos, kuriose kaupiasi įvairios socialinės problemos. Valdžia šiuos namus išperka, griauna, sutvarko teritoriją, paruošia infrastruktūrą ir perleidžia investuotojams. Nežinau, kiek tokiam reikalui reikia lėšų, tačiau savo akimis mačiau informacinius stendus, kuriuose nurodoma, jog prie viso to prisideda ir Europos Sąjunga", - pasakojo jis.

Tačiau, ko gero, ne tik pinigų stygius Klaipėdai trukdytų įgyvendinti tokį planą - reikia tik prisiminti Mokyklos gatvės viaduko statybą, kuriai kelią pastojo viena klaipėdietė, darbų vietoje turėjusi nekilnojamojo turto. Iš pradžių į kalbas su miesto valdžia nesileidusi savininkė vėliau už savo nuosavybę užsiprašė milžiniškos sumos. Derybos dėl kompromiso buvo ilgos ir sunkios.

Tuo metu šiomis dienomis kvartalo takuose sutikti žmonės nežinojo, ko prašytų iš miesto mainais už išsikraustymą iš kvartalo, kuriame jie gyvena dešimtis metų.

Optimistiškai nenuteikia ir kitas pavyzdys - buvusi "Trinyčių" fabriko teritorija. Nugriovus senus plytų pastatus ten žadėta pastatyti naują gyvenamųjų ir komercinės paskirties pastatų kvartalą, tačiau šiandien čia plyti griuvėsiai, o projekto vystytojai bankrutavo.

Planas kitoks

"Savivaldybė turi planą iki 2020-ųjų ir viziją - iki 2030 metų. Plane, kurį privalome vykdyti, jokia forma neužsimenama apie gyventojų iškeldinimą ar griovimą, nurodoma tai, jog reikia eiti ir pagerinti to kvartalo būklę", - taip kalbas įvertino diskusijoje dalyvavusi savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Tiesa, 2013-2020 metų Klaipėdos miesto plėtros strateginis planas dar nepatvirtintas, tačiau "chruščiovkių" šlavimas nuo žemės paviršiaus vargu ar būtų įmanomas, net jeigu ir būtų į jį įtrauktas.

"Aišku tiek, kad tokiame projekte turėtų dalyvauti privatūs investuotojai, viena valstybė nepajėgi. Be to, ką galima padaryti per 7 metus?" - klausė J. Simonavičiūtė.

"Daug neatsakytų klausimų"

Robertas DARGIS, statybų bendrovės "Eika" vadovas

Vienareikšmiškai negalima pasakyti, reali ar ne tokia mintis, o norint rimtai pasiruošti tokiam projektui reikia jau dabar žinoti, koks tas miestas ateityje bus. Visų pirma, ekonominė situacija Klaipėdoje. Kokie bus demografiniai pokyčiai, kas čia gyvens, ar žmonėms reikės visuomeninės paskirties objektų? Dabar Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių daugėja, tai ką galima pasiūlyti, pavyzdžiui, 80-metei pensininkei? Gal socialinį būstą. Bet vėlgi, ar savivaldybė pajėgi? Svarbus ir gyventojų skaičius, juk nemažą savivaldybių pajamų dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis.

Kaip tokį projektą įgyvendinti teisiniu atžvilgiu? Lietuva - šalis, kurioje per 90 procento būsto yra privatus, kaip savivaldybė jį perims? Žmogus juk gali už savo butą paprašyti milijono, tai nedraudžiama. Vilniuje buvo atvejis, kai už garažą 2 milijonų prašė.

Aiškiau tik dėl infrastruktūros - ji nebloga, įprastai tokiuose kvartaluose yra šilumos tinklai, vandentiekis, kanalizacija, nors jiems prireikia remonto.

Taigi, tik atsakius į šiuos klausimus, galima fantazuoti apie tokio masto kvartalų pertvarkymus.

Žinoma, tokiu atveju lengviau apsispręsti būtų ir galimam investuotojui. Bet tai tik mano pamąstymai.