Daiva Kšanienė: "Klaipėdos unikumas - lietuvininkai ir jų dvasinė kultūra"

"Vakarų ekspresas" tęsia pokalbių ciklą "Klaipėdos TOP-10", kuriuo siekiame išsiaiškinti, kas labiausiai reprezentuoja Klaipėdą šiandien, atrasti, kokios gamtinės, istorinės, kultūrinės vertybės yra čia pat, tačiau neišnaudojamos, pamirštos ar neįprasmintos.

Muzikologė, Klaipėdos kultūros magistrė, Klaipėdos universiteto profesorė Daiva Kšanienė mano, kad uostamiestyje muzikinę karjerą pradėjusio kompozitoriaus Richardo Vagnerio vardas galėtų būti išnaudojamas taip pat, kaip Zalcburge, Volfgango Amadėjaus Mocarto.

Nr. 1. Senamiestis

Senamiestis, jo architektūra, suplanavimas, atitinkantis senųjų vokiškų miestų architektūrinę tradiciją. Fachverkas - labai svarbus, tačiau ne vien jis. Visa Klaipėdos senamiesčio visuma, mano manymu, yra vertybė, kurią reikia puoselėti, remontuoti, globoti ir gaivinti tiek prekybine, tiek kultūrine prasme.

Pas mus net suvenyrų parduotuvėlių senamiestyje yra vos keletas. Pavyzdžiui, dabar tokios populiarios yra riešinės, bet jeigu nori jas įsigyti - reikia ieškoti, kas mezga. Man atrodo, kad senamiestyje turėtų būti specializuotų Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto rankdarbių, tautinių drabužių, antikvarinių parduotuvėlių.

Nr. 2. Pilis ir jos teritorija

Tai yra mūsų šaknys. Žinoma, kažkas prieštaraus, kad tai ne mūsų, o kryžiuočių, mūsų priešų, šaknys. Aš manau, kad mes turėtume gerbti ir vertinti tą istoriją, iš kurios išaugome. Piliavietę reikia toliau tvarkyti, restauruoti, atstatyti. Skeptikai prieštarauja neva tai bus antri Valdovų rūmai. Aš nesu specialistė, tačiau man norisi, kad piliavietė taptų ryškesniu traukos centru.

Nr. 3. Universitetas

Universiteto dėka Klaipėda tapo humanitariniu miestu. Dabar jau labai retas kuris klaipėdietis pasako apie universiteto miestelį "kareivinės". Vadinasi, tas lūžis įvyko.

Nr. 4 Klaipėdos koncertų salė

Buvę Šaulių namai yra ypatingai svarbus uostamiesčiui ir Klaipėdos kraštui muzikinės kultūros objektas. Įdomus architektūros paminklas, tačiau svarbesnis jis yra savo dvasia. Būtent čia daug metų, iki Antrojo pasaulinio karo, vykdavo svarbiausi muzikos koncertai. Čia repetavo, koncertus rengė Stasio Šimkaus vadovaujamas simfoninis orkestras, koncertavo legendinė asmenybė puikusis bosas Fiodoras Šaliapinas.

Manau, kad šios įstaigos istorija turėtų atsispindėti ir dabartinėje Klaipėdos koncertų salėje. Tai galėtų būti tarpukario Šaulių namų salės fotografijų retrospektyva.

Nr. 5. Dramos teatras

Nenorėčiau apie jį labai daug kalbėti, nes ir taip apie jį nuolat kalbama.

Nr. 6. Richardas Vagneris

Jo vardas pastaruoju metu taip pat itin dažnai eksploatuojamas. Manau, kad Klaipėda galėtų turėti naudos iš Vagnerio taip pat kaip Zalcburgas, kurio turizmas gyvena iš Volfgango Amadėjaus Mocarto atminimo. Klaipėda - miestas, kuriame Vagneris pradėjo savo muzikinę veiklą. Turėtume tuo didžiuotis ir kuo plačiau reklamuoti, nes Vagneris - pasaulinė vertybė.

Daug galvų turėtų pagalvoti, kaip įprasminti Vagnerio atminimą Klaipėdoje. Jis buvo susijęs su Dramos teatro pastatu. Būtent jame šis muzikas repetavo, koncertavo. Tad, mano manymu, pirmiausia turėtų būti atminimo lenta ant Dramos teatro pastato. Pastato viduje buvo muziko skulptūrėlė, tad tie žmonės, kurie ateidavo į spektaklius, ją pamatydavo. Tačiau turėtų būti informacija ir išorėje, kad atkreiptų praeivių dėmesį.

Klaipėdos muzikiniai kolektyvai turėtų plačiau propaguoti R. Vagnerio muziką. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras šiuo metu nepajėgus atlikti net pačių paprasčiausių Vagnerio kūrinių - operų ar muzikinių dramų, tačiau jų fragmentai, ištraukos galėtų skambėti.

Spalio 1-ąją minime Tarptautinę muzikų dieną. Kodėl Klaipėdoje nepradėjus minėti R. Vagnerio gimimo dienos, specialiai jai rengiant Vagnerio muzikos koncertą? Saldainių su Vagnerio atvaizdu nesiūlau, bet ir tai galėtų būti viena iš priemonių.

Nr. 7. Jūra ir uostas

Tai - pagrindinė vertybė. Turėtume labiau mylėti savo paplūdimius, neteršti jų, o džiaugtis tuo, ką turime.

Nr. 8. Lietuvininkai

Šio krašto autochtonai, tikrieji jo gyventojai yra Klaipėdos ir Klaipėdos krašto unikumas, skiriantis mus nuo kitų Lietuvos regionų. Lietuvininkų yra labai mažai, tačiau jie saugoja ir puoselėja savo dvasines ir kultūrines vertybes, papročius, savo religiją. Pervažiuokite per Klaipėdos kraštą ir pamatysite, kiek yra evangelikų liuteronų bažnyčių, kuriomis rūpinasi kunigai, vyksta pamaldos, Giesmių giesmelės, kapinaičių ir kitos šventės.

Nr. 9. Šv. Jono bažnyčia

Prieš karą ji buvo labai svarbus ne tik religijos, bet ir kultūros, taip pat ir muzikinės, židinys. Šv. Jono bažnyčioje buvo puikūs vargonai ir vykdavo akademiniai vargonų muzikos koncertai. Joje koncertavo tuo metu Klaipėdoje dirbę čekų, vengrų muzikai, vargonininkai iš Vokietijos, kitų šalių.

Dabar Šv. Jono bažnyčios statyba yra tokios tarpinės būsenos, kai nieko nesprendžiama. Dauguma lietuvininkų mano, kad reikia atstatyti bažnyčią toje pačioje vietoje, bet pagal naują architektūrinį projektą - ne tokią gigantišką. Kiti mano, kad reikėtų atstatyti autentišką bažnyčią, bet tam lėšų nėra. Manau, kad šį ginčą reikia išspręsti ir atstatyti bažnyčią. Tai būtų didelė dovana, paminklas lietuvininkams. Aš pasisakyčiau už šiuolaikinį architektūrinį šios bažnyčios variantą. Juk ne pamatai yra svarbiausia, o šios bažnyčios vardas, jos dvasia.

Nr. 10. Klaipėdos etnokultūros centras ir Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka

Šios įstaigos išsiskiria itin aktyvia kultūrine veikla, įtraukiančia daug miestiečių.

Nr. 11. Šiuolaikinės muzikos festivalis "Marių klavyrai"

Tik dėl finansinių priežasčių šis tradicinis festivalis prieš ketverius metus įvyko paskutinį kartą. Iš dalies šio festivalio trūkumą kompensuoja Klaipėdos koncertų salėje rengiamas festivalis "Permainų muzika", tačiau labai skaudu, kad drauge su "Muzikos klavyrais" beveik visiškai išnyko tradicija pristatyti visuomenei Klaipėdos kompozitorių kuriamą šiuolaikinę muziką.

Užrašė Jurga PETRONYTĖ