Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija

Publikacijų ciklą tęsiame Kęstučio Demerecko surinkta medžiaga.

1818 m. locijos žemėlapyje nupieštoje Klaipėdos panoramoje prie švyturio vaizduojamas miškelis. Matyt, tuo metu jau buvo paaugę pirmieji sodinukai, apie kuriuos užsimena Forsteris (likusios dalies apsodinimas reiškia, kad dalis jau apsodinta).

Miestui dovanota dykynė

Kitas Melnragės miško atkūrimo etapas prasidėjo dar 1822 m. sausio 7 d., kai karaliaus įsaku norėta miestui atiduoti likusį didžiulį, 479 margų Melnragės žemės plotą išilgai pajūrio už švyturio. Pagal įsaką, miestas turėjo įsipareigoti šį plotą apželdinti. Tačiau miestas nenorėjo užsikrauti tokios didelės naštos ir su sprendimu nesutiko. Bet 1823 m. vasario 24 d. įsaku ir be šios sąlygos žemė buvo padovanota miestui. Deputatai 1824 01 19 šią dovaną priėmė tik su sąlyga, kad miestui atiteks ir iki valdiškosios Vitės kapinių besitęsiantys smėlynai, kurie skyrė Melnragę nuo miesto teritorijos. Šis klausimas buvo paliktas neišspręstas.

Tik 1830 m. vėl prasidėjo derybos, kurios baigėsi 1834 m. balandžio 4 d. karaliaus įsaku. Miestas gavo dovanų 185 margus Melnragėje ir 294 margus smėlynų, iš viso 479 margus. Už tas žemes nereikėjo mokėti mokesčių, tačiau laikui bėgant jas turėjo apsodinti medžiais. Ši data įamžinta miesto ribų akmenyse, išdėstytuose palei šiaurinę dovanotos žemės ribą. Ir šiandien parke, prie Svijanės ežerėlio ir Melnragėje galima rasti akmenų su iškaltu miesto herbu ir 1834 m. data. Tačiau sodinimo darbai dovanotuose plotuose buvo prasidėję anksčiau. Pirkliai jau 1830 m. rudenį ėmėsi užsodinti alksniais, beržais, pušimis ir kitais medžiais plikus jūros krantus už miesto smėlynų prie švyturio iki pakrantės kalvos - Olando Kepurė ir Kuršių nerijos smaigalį.

1834 m. balandžio 6 d. karaliaus įsakas dėl Šiaurės plantacijos bei 1836 m. birželio 9 d. karaliaus įsakas dėl Pietų plantacijos Nerijoje) buvo perduoti valdyti pirklių bendruomenei.

Po J. Riecherto mirties miesto Taryboje atsakingu už plantaciją buvo paskirtas Karlas Šojus. Jo vadovaujami valstiečiai privežė daugybę vežimų pušų sodinukų, kuriuos pasodino jam prižiūrint. K. Šojaus iniciatyva 1861 m. nutiesta promenada nuo Liepojos vartų pro Riecherto paminklą iki švyturio.

Laikui bėgant tie skurdūs augalėliai virto puikiu plantacijos mišku, kurio kelias ištisus dešimtmečius tebėra mėgstamiausia klaipėdiečių pasivaikščiojimo vieta. 1857 m. buvo sudarytas visos plantacijos kultūrinimo planas, pagal kurį kasmet buvo skiriama 250 talerių ir dar neapželdinti plotai turėjo būti apsėti per kokius 18 metų (iki 1875 m.).

1858 m. pavasarį buvo apsodinti pušimis pirmieji 30 margų. Pasivaikščiojimams skirtas kelias nuo Riecherto paminklo iki švyturio buvo nutiestas 1861 m.

1868 m. parkas vadinamas "Memeler Stadt und Kaufmanns Plantage" - Klaipėdos miesto ir pirklių plantažė.

Po to, kai valstybė 1867 ir 1868 m. įvedė didelius uosto mokesčius ir paaiškėjo, kad kiekvienais metais reikės nemažos finansinės valstybės pagalbos, valstybės žinybos nutarė, kad bus naudingiau uosto įrenginių ir plantacijų valdymą vėl perimti į savo rankas. 1867 m. birželio 29 d. prasidėjusios derybos baigėsi 1870 m. sausio 28 d. sutartimi. Pirklių bendruomenei jos prašymu liko tik Šiaurės plantacija su 1863 m. įkurtu vilų ir maudyklių kurortu - Giruliais ("Försterei") panaudos teise ir valstybei remiant finansiškai. Nuo 1876 m. buvo dedamos pastangos apželdinti vadinamąją palvę - nykų, nederlingą Karklės pievų plotą, tačiau 1883 m. valstiečiams pasipriešinus šios pastangos buvo sužlugdytos, todėl 1887 m. pirkliai paprašė vyriausybės perimti iš jų Šiaurės plantaciją. Vis dėlto jiems ši plantacija nuo 1890 m. sausio 1 d. buvo palikta šešiolikai metų su valstybės finansine pagalba.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai atguls į knygą apie parką.

Užsodintos plantacijos vaizdas 1868 m. žemėlapyje. Senosios kopos, takai, keliai, Paminklas J.Riechertui.