Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (22)

Mūsų uostamiestį beveik iš visų pusių supa atviri laukai, marių proteka ir tik iš šiaurės pusės prie miesto savo siauru pietiniu galu šliejasi vadinamasis Girulių miškas ir parkas.

Kalbant apie Girulių mišką ir parką, galima būtų paminėti daugybę įvairios paskirties senesnių laikų žmogaus sukurtų objektų, kuriuos įvairiu laiku esu aplankęs ir užfiksavęs. Jame yra ir gamtinės kilmės objektų, tokių kaip dabar visiems žinomas ir prieinamas pajūrio kranto skardis, vadinamas Olando kepure, Kalotės ežeras ir einant mišku pietų šiaurės kryptimi aptinkamas trijų dalių pylimas. Ilgiausioji to pylimo dalis eina šiauirau nuo tilto per geležinkelį P. Lideikio g. esančios vietos ir baigiasi ties nauju gyvenamųjų namų kvartalu prie miesto ligoninių miestelio.

ŠEIMA. Prie kapo gedinti lietuvininko Anyso šeima, 1941 metai.

Antra, trumpiausia pylimo dalis tęsiasi šiauriau ligoninių miestelio, o trečioji, pati aukščiausia dalis, eina palei senąją Labrenciškių sodybą, esančią į rytų pusę nuo Girulių. Literatūroje teko skaityti, kad tie pylimai savo laiku susiformavo pustomo smėlio dėka, kai plotai į vakarus nuo pylimo buvo be miško, o plotai į rytų pusę buvo miškingi. Galima būtų ir suabejoti. Keista, kad ryčiau pylimo esančiose drėgnose vietose, pievose ir krūmynuose būtų vešėjęs tikras miškas, kuris neva sustabdęs smėlio slinkimą ir dėl tos kliūties susiformavo minėtas pylimas.

Neringoje esančios aukštosios pamario kopos, kurios susiformavo natūraliu būdu, nuo jūros pusės yra ilgais nuolaidžiais šlaitais, o į marių pusę turi stačius šlaitus. Tuo tarpu Labrenciškių pylimas yra stačiais aukštais šlaitais iš abiejų pylimo pusių ir labai panašius į Neringos apsauginį pajūrio kopagubrį, kuris XIX a. buvo suformuotas su žmogaus pagalba, kai buvo statomos užtūros smėliui ir jis formavosi aukštu pylimu, nebuvo vėjo nešamas skersai nerijos į marių pusę. Gal ir tą Girulių miško pylimą suformavo žmogus ir vėjas?

Tarp Melnragės ir Girulių, ypač zonoje tarp plento ir geležinkelio, yra gausybė keistų taisyklingos kūgio formos kalvelių, panašių į pilkapius.

Kapinių - net penkerios

Senųjų Girulių miško kapinių buvo net penkerios - Kalotės, Girulių, pora Melnragės ir Klaipėdos poilsio parke esančios I ir II pasaulinių karų vokiečių ir lietuvininkų karių sujungtos kapinės.

POKARIS. Matosi akmeninė sienutė aplink kapines, kuri vėliau buvo nuardyta.

Su Girulių miško pakraščiu "rubežiavosi" ir Vitės priemiesčio kapinės, kurios iš trijų pusių turėjo pylimą, buvo šarvojimo koplyčia ir sargo pastatas. Dar vienerios kapinės buvo tarp "Žalgirio" stadiono ir geležinkelio. Ant jų kapų sovietmečiu buvo įrengta transformatorinė.

Parke I pasaulinio karo klaipėdiškių karių kapinių senoji vientisa akmenų sienutė buvo nuardyta po karo. Prieškariu ji turėjo net keletą išėjimų, link jų ėjo takeliai, o apie 1997 m. buvo atstatyta jau kita modifikacija. Pasikeitė kapinių teritorijos išdėstymas. Prieškariu čia buvo centrinė alėja, kuri ėjo nuo buvusio kelio (dabar Herkaus Manto g.) link paminklo kapinių centre, o abipus alėjos stovėjo akmeninės plokštės su žuvusiųjų pavardėmis. Keletas senų plokščių yra išlikusios, jos yra įmūrytos naujai suformuotoje akmenų sienoje.

Tikėtina, kad I pasaulinio karo metais niekas nebuvo laidojamas arba buvo laidojama nedaug, laidotuvės daugiau simbolinės, įamžinamos tik atminimo sienoje. Štai todėl II pasaulinio karo metu ir buvo laidojami iš mūšių atvežti žuvę klaipėdiškiai kariai - ir vokiečiai, ir lietuviai.

AKIMIRKOS. Žuvusių karių laidojimo momentas Antrojo pasaulinio karo metu.

Dabar buvusius klaipėdiškius esame linkę skirstyti į vokiečius ir lietuvininkus, nors vokiečiai, ypač karo metais, buvo linkę visus vietos gyventojus vadinti vokiečiais.

Vienoje 1941 metų nuotraukoje matyti prie kapo gedinti lietuvininko Anyso šeima - žmona ir maži vaikai prie šviežiai supilto kapo. Viena Anyso duktė dar tebegyvena Klaipėdoje.

Manoma, kad parke buvo ir kelių kapelių raupsuotųjų ligoninės kapinaitės - ties geležinkelio linija, truputį šiauriau nuo buvusios ligoninės. Apie kapinaites yra minėjęs senas klaipėdietis Vytautas Gabrėnas. Sename vokiškame žemėlapyje pažymėta aikštelė miško pakraštyje. Ir iki šiol ten auga alyvos, kurias tuomet sodino kapinėse.

Raupsuotųjų ligoninės vieta parke

Raupsuotųjų ligoninė ir jos kapinaitės buvo parke, rytinėje geležinkelio pusėje. Už "Žalgirio" stadiono buvo ir šunų kapinaitės.

PAMINKLAS. Kapinių tako gilumoje matyti paminklas pajūrio zonos smėlynų apželdintojui Richertui atminti.

Kaip rodo prieškario žemėlapiai, keliukas link buvusios ligoninės ėjo palei geležinkelį, o paskui suko pačios ligoninės link. Buvusio keliuko žymės dar išlikusios. Raupsuotųjų ligoninė buvo sovietinės čiuožyklos vietoje. Iki jos įrengimo dar matėsi menkos buvusios ligoninės pamatų liekanos. Pernai, kai ši vieta buvo vėl pertvarkoma, pasirodė senos plytos, truputį senų vokiškų šukių ir panašių dalykų. Dabar toje vietoje įrengtas riedlenčių aikštelės tramplynas.

Parke ties Pirmojo pasaulinio karo klaipėdiškių karių kapinių pietvakarine puse prieškariu stovėjo paminklas Melnragės zonos pajūrio smėlynų apželdintojui Richertui.

Keistas kelias Giruliuose

Jį galima pavadinti ir šunkeliu. Kelias ėjo nuo dabartinės Herkaus Manto gatvės pro Tuberkuliozinį dispanserį ir Vasaros estradą šiaurės kryptimi, toliau ties Aulaukio dvarviete kirto miško pylimą. Vėliau šakojosi į dvi dalis, kurių viena ėjo pro Girulių pašonę link Kukoliškių ir toliau Karklės link, o kita dalis (rytinė) suko Kalotės ežero link ir jo pelkėta vakarine puse ėjo link Bendikų kaimo. Šios buvusio kelio žymos ir išlikusios atkarpos dar ir dabar matyti. Tas keistas kelias neturėjo nei pylimo, o ir grioviai buvo tik vienur kitur. Todėl šis kelias atrodė lyg būtų suformuotas buldozeriu, nes daugelį vietų abipus tos trasos tęsėsi lyg nustumtų žemių nelygūs pylimėliai. Šis kelias dabar iš dalies sutampa su dviračių taku pietinėje miško dalyje.

Plantagės (Miško) tvirtovė

Plantagės tvirtovė buvo dabartinio "Žalgirio" stadiono vietoje. Ji buvo pastatyta XIX a. antroje pusėje kartu su Kopgalio tvirtove, kad saugotų įplauką į Klaipėdą iš abiejų pusių. Deja, Plantagės tvirtovei labai nepasisekė. Istorikai dėsto, kad ji nebuvo baigta įrengti, liko kuriam laikui be priežiūros, o baigiantis XIX a. susprogdinta. Po 1923 metų, kai Klaipėda tapo Lietuvos dalimi, tvirtovės vietoje įrengtas stadionas.

Ir dabar aplink stadioną esantys pylimai yra likę iš buvusio tvirtovės komplekso. Pati tvirtovė stovėjo stadiono centre, ją supo gynybinis griovys (tvora) su vandeniu, o išorėje buvo ir dabar esantys pylimai. Liko neaišku, kam sprogdinti tik pastatytą stambų objektą, kuris valstybei kainavo daug. Buvo galima kažkam pritaikyti. Juk griuvėsių šalinimas taip pat turėjo kainuoti daug.

Turiu keletą Plantagės tvirtovės projektinių brėžinių. Juose, be tvirtovės plano, pažymėtas statinys, turėjęs būti į šiaurės rytų pusę nuo tvirtovės, prie geležinkelio, netoli buvusios raupsuotųjų ligoninės. Deja, Klaipėdos istorijoje tai tapo lyg savotiška tradicija, kai viena gyventojų karta stato vieną ar kitą reikalingą objektą, o vėlesnės kartos be sąžinės graužimo ramiai nugriauna paliktus istorinius statinius ir įrenginius. Taip mieste XIX a. gyventojų dėka buvo nuardyti Klaipėdos pilies mūrai, Kūlių vartai, nukasti dalis miesto gynybinių pylimų, sunaikintos ne vienerios senosios kapinės.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką, buvusius parko darbuotojus. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.