Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (15)

Žiniomis apie ikikarinę parko istoriją pasidalino Klaipėdos krašto žinovas, istorikas Dainius Elertas. Pasak D. Elerto, atidžiau žvelgiant į mus supančią aplinką ir kraštovaizdį, juos galima skaityti kaip knygą.

Parke gausu didelių kompleksų ir darinių, kurie jungiasi į vientisą sistemą. Net ir karinio palikimo dalykai netikėtai persipina su civiliais ir leidžia į šią teritoriją pažiūrėti kitaip.

Kariniai reikalai

Pradžioje pažvelkime į dabartinio parko gretimybes. Galima daryti prielaidą, kad 1907 m. pradėtos naudoti "Raudonos" kareivinės (dabar Klaipėdos universiteto miestelis) tapo pagrindine dominante. Už kareivinių tada driekėsi didelė pieva, kurios kraštas apimtų dabartinį "Studlendą". Čia vyko įvairios karių pratybos. Tačiau ji tarnavo ne vien kariškiams. 1928 metais šioje pievoje veikė Lietuvos paroda - įkurtos kavinės, parodos paviljonai, buvo pastatyta daugybė laikinų pastatų, kuriuose Klaipėdos krašto gyventojams buvo patraukliai pristatoma Lietuva.

PRATYBOS. Už kareivinių tada driekėsi didelė pieva, kurioje vyko įvairios karių pratybos bei užsiėmimai. 1930 m.

Šalia dabartinės Vasaros estrados dažnai poškėjo šūviai. Čia veikė pagrindinė šaudykla. Jos liekanos išliko iki šiol. Kita kariškių šaudykla buvo įrengta dabartiniame miško kvartale. Link jų iš pievos tarp kareivinių vedė kariškių pratybų keliai.

Kartais kariškiai žygiuodavo į Šarlotės ežeriuką išsimaudyti (dabar jis yra prie Dragūnų kvartalo esančioje uždaroje karinio dalinio teritorijoje). Palei kareivinių tvorą ėjęs kelias suko iki dabartinės Kretingos gatvės. Dabar tai būtų arčiau universiteto esančios Universiteto alėjos atkarpa. Tuo keliu buvo žygiuojama į kitą pievą. Ši driekėsi tarp dabartinio treko ir Šiaurės prospekto (ties LCC tarptautiniu universitetu). Ten manevrų metu buvo įrengiama laikinoji stovykla. Čia telkšantis tvenkinys tiko arkliams pagirdyti ir praustis. Taigi, egzistavo ryšys tarp laikinosios stovyklos ir kareivinių. Greta ėjusia L. Vynerio promenada (dabar Kretingos gatve) buvo nesunkiai pasiekiamos abi šaudyklos.

KAVINĖ. Miesto parke veikusi kavinė "Sprech-An" buvo mėgstama kariškių.

Nebekelia nuostabos tas faktas, kad po Pirmojo pasaulinio karo netoli kareivinių buvo įrengta vadinamoji didvyrių alėja-giraitė (dabar vokiečių karių kapinės). Jos centrine ašimi tapo taurės formos paminklas, liaudyje tada vadinama "Vaza". Žuvusių ties Klaipėda vokiečių karių atminimui suformuota medžių alėja, plokštės su žuvusiųjų pavardėmis. Jose iškaltos pavardės ir tų klaipėdiečių, kurie žuvo Prancūzijoje, Belgijoje. Todėl šalia realių būta savotiškų simbolinių kapų - "kenotafų". Taip ši atminimo vieta tokia pagarbos forma artino visus netekusius savo artimųjų karo lauke. Greta buvo laidojami ir Antrojo pasaulinio karo metu žuvę mūšiuose ties Klaipėda ar mirę ligoninėse vokiečių kariai. Apie 1970 m. paminklas buvo susprogdintas. Tuo metu buvo sunaikinta daug istoriją menančių objektų.

Kavinių vaidmuo

Daugelis klaipėdiečių pamena šiemet nugriautą priešais parką stovėjusį didelį raudoną sovietinį kareivinių pastatą prie Universiteto alėjos pradžios. Mažiau miestiečių prisimena iki jo ten stovėjusį kuklesnį namą. Tai buvo XIX a. pabaigoje suformuotos gražios, gausiais želdynais apsodintos sodybos palikimas. Ją sudarė keletas pastatų, o XX a. 3 dešimtmetyje išplėsti jos pastatai sudarė gana didelį kompleksą. Jau 1898 m. jame veikė kavinė-restoranas "Sprech-An". Jį prižiūrėjo ir aptarnavo kelios pagyvenusios moterys. Įdomu tai, jog, be paradinių trijų durų įėjimo, buvo ir krūmais apžėlęs "slaptas" įėjimas iš kiemo pusės. Ši vieta greitai išpopuliarėjo tarp miestiečių, o pastačius kareivines - ir tarp karių. Grįždami iš pratybų ar žygiuodami pro ją joje mėgo sušilti tiek vokiečių, tiek prancūzų, tiek lietuvių kariai. Išsiskirianti želdiniais kavinė-restoranas tapo puikiu orientyru greta pievoje muštruojamiems kariams. Pratybų metu aidėjo komandos "lygiuoti, šaudyti ar pulti į kavinės pusę".

Šalia parko esančiose kareivinėse buvo dislokuoti vokiečių 1905-1918 m. ir 1939-1945 m., prancūzų 1920-1923 m., lietuvių 1923-1939 m., o nuo 1945 m. - sovietų armijos kariai.

Kitoje Liepojos gatvės pusėje (dabar Herkaus Manto/ Pušyno gatvės kampas) veikė kitas restoranas. Jis priklausė ponui Meschonat. Šis įrengė daug prabangesnę kavinę. Šalia jos būta nedidelio vandens telkinio ir išpuoselėto sodo. Čia veikė vandens pramogos bei sūpynės. Savininkas stengėsi patenkinti net labiausiai rafinuotus įgeidžius - ten įrengtas net nudistų paplūdimys. Dėl prabangos kareivinių gyventojams kavinė nepatiko. Sausumos kariai čia jautėsi nejaukiai. Tačiau tokią kavinę pamėgo vokiečių karo laivyno jūreiviai. Kurį laiką čia veikė net karo laivyno kazino. Tuo metu karininkų kazino nebuvo siejamas su lošimais. Taip vadinta karininkų ramovė. Karininkų ramovė - tai senovinis žodis, reiškiantis šventovę. Nuo XX amžiaus pradžios atkurtoje Lietuvos kariuomenėje šiuo terminu pradėta vadinti kultūros židinį, savišvietos centrą, karininkų namus. Dabartinė Lietuvos kariuomenė perėmė tarpukario kariuomenės tradicijas ir kariuomenės kultūros centrus vadina ramovėmis. Todėl Meschonat kavinėje įsikūrusiame karininkų kazino turėjo būti biblioteka, skaitykla ar bent lentyna knygoms, uždara patalpa bendravimui. Kiekvienas karininkas privalėjo ten pietauti kartu su kitais ir praleisti laisvalaikį. Taip buvo puoselėjama ginklo bendrijos dvasia ir tradicijos.

Abi minėtos užeigos buvo svarbios šiuolaikinį parką apimančios poilsinės infrastruktūros dalys.

Kvietimas

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" maloniai kviečia į trečiąjį vakarą prie karštos arbatėlės, skirtą prisiminti gražiausius parko metus, "Akimirkos, kurios sušildo". Renginys vyks gruodžio 20 d., ketvirtadienį, 18 val., šalia parko esančiame Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre (III aukštas, Herkaus Manto g. 77, Klaipėdos universiteto stotelė). Susitikime dalyvaus anksčiau parke dirbusi vaikų sektoriaus vadovė Virginija Čepaitė.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje. Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai suguls į knygą apie parką.