Dienraščio puslapiuose - Klaipėdos parko istorija (10)

Šįkart prisiminimais bei nuotraukomis pasidalino buvęs Klaipėdos kultūros ir poilsio parko elektrikas-radistas Karolis Bražas, kurį apie 1960-uosius dirbti pakvietė tuometinis parko direktorius Benjaminas Viluckas.

Šokiai - itin populiarūs

Karolis gerai pamena, kaip kūrėsi ir gražėjo pokarinis parkas. Anot jo, tuometiniai darbuotojai sakydavo, kad savo rankomis padarys parką "gražų ir patrauklų, prieinamą Klaipėdos visuomenei".

RATAS. Parke sumontuotas apžvalgos ratas tada buvo labai didelė naujiena ir mieste, ir visoje Lietuvoje. Svajinga Karolio pertrauka - pakilus aukštai virš pušų.

Klaipėdiečiai anuomet skundėsi, kad vakarais parke tamsu, tad Karoliui teko kurti apšvietimo sistemą. Parke buvo žvyruojami keliukai, projektuojami takai, svarbiausias takas buvo nuo įėjimo į parką iki šokių aikštelės. Vėliau buvo nutiesti takai nuo administracijos pastato iki šokių aikštelės, šalia jo pastatė tualetą.

Ruošdami apšvietimą alėjai darbininkai iškasė trasą, statė apšvietimo stulpus. Kai kur prožektorių lempos buvo po 100 W, o tako pradžioje ir pabaigoje - po 500 W.

Karolis pasakojo vaikų sektoriuje, prie administracinio pastato, turėjęs savo kambarį, kuriame buvo radijo aparatūra, juostinis stacionarus magnetofonas su plokštelių grotuvu. Vaikų sektoriuje dienomis visada veikė radijo taškas. Plokštelių turėta nedaug, tad dažniausiai grodavo radijo transliaciją iš Vilniaus. Iš čia radijo transliacija aidėjo per visą parką, šalia jo gyvenę klaipėdiečiai kartais ateidavo ir dienos metu bartis bei reikalaudavo patildyti muziką.

"Vaikų sektorius buvo aptvertas apie metro aukščio medine tvorele, prie kurios, kaip ir visur parke, sėdėdavo kontrolierė", - pasakojo pokalbininkas.

Sektoriuje buvo didelė kavinė-valgykla. Rudenį, kai jau buvo šalta, į kavinę būdavo atnešama aparatūra, pakabinami garsiakalbiai ir salėje vykdavo šokiai, į kuriuos bilietų dažnai net trūkdavo. Į šokius rinkdavosi klaipėdiečiai nuo 18 iki 40 metų. Jie vykdavo trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

"Labai mėgdavo šokti klumpakojį, mergaičių ar berniukų viliotinius. Padidinus garsą "tratėdavo" ir sienos. Kai kiti šokdavo Štrauso valsus, publika sustodavo pasieniais ir stebėdavo, kaip gražiai poros sukdavosi. Po šokių, apie vidurnaktį, žmonės eidavo iš parko - jų būdavo pilnos gatvės, eidavo su daina būriais namo, niekas niekam neužkliūdavo. Prie kavinės nereikėjo milicininkų, apsaugos, buvo saugu, ko nebuvo galima pasakyti apie parko šokius, kurie vykdavo vasarą po atviru dangumi", - pamena K. Bražas.

1959-ŲJŲ VASARA. Vaikų koncertas šokių aikštelėje.

Jis iš parko išeidavo paskutinis, kirtikliu išjungdavo visas šviesas, jos likdavo tik kontoroje.

Ir vaikams, ir suaugusiesiems

K. Bražas pasakojo, kad parko sodą, ūkio dalį iki rudens saugojo 2 sargai, turėję vilkinį šunį. Parke buvo ir cechas, jo darbuotojai patys gamino suoliukus, tad jų čia buvo labai daug. Tačiau parke buvo leidžiama ir ant žolės atsisėsti, tad čia ateidavo kolektyvai, šeimos su vaikais ir pasitiesę patiesalus švęsdavo įvairias šventes.

Parkas turėjo ir šiltnamį, kuriame augindavo gėles, skirtas vaikų aikštelei ar alėjoms papuošti.

Parke stovėjo iš rąstų suręstas namelis ant gaidžio kojelės. Patekti į jį buvo galima tik su bilietais. Jo viduje buvo suvenyrai, gyvūnų iškamšos - gandriukai, viščiukai su kiaušiniais, trofėjiniai ragai. Buvo ir vaikams skirtų žaisliukų.

"Į parką ir dienos metu kartais drąsiai užklysdavo žvėrys - elniai, briedžiai. Stovėdavo ramiai, tarsi klausydavosi muzikos, po to ramiai nueidavo. Klaipėdiečiai, eidami į parko šokius, linksmai sakydavo "einam į "žvėryną", į šokius", - pasakojo vyras.

Vasaros savaitgaliais būdavo organizuojamos šventės vaikams, šeimoms, vakarais grodavo Poilsio parko dūdų orkestras.

Aikštelės viduryje buvo stulpas, ant kurio kabojo didelis šviestuvas su baltais burbulais, prie stulpų buvo pritvirtinti garsiakalbiai.

Netoli šokių aikštelės stovėjo kioskas, kuriame pardavinėtas "žigulinis" alus, limonadas, saldainiai.

Geležinkelio pusėje stovėjo labai vyrų mėgtas atrakcionas "Bulius" - jaučio galvos iškamša su ragais. Vyrai jėgas bandydavo jį tempdami už ragų - spyruoklė buvo tvirta, atlenkiant ragus galima buvo "išspausti" net iki 100 kg. Vyrai mėgdavo lažintis iš pinigų, kas, kiek kartų ir kiek kilogramų atlenks.

Parke buvo ir čiuožykla, papuošta šviesos girliandomis. Ji dirbo kasdien. Dieną joje būdavo pilna vaikų, vakare - suaugusių. Čiuožykloje buvo galima pasigaląsti ar išsinuomoti pačiūžas. Karolis pasakojo naktimis su parko direktoriumi Benjaminu iš benzinvežio pildavę vandenį ir šaldydavę.

Ratas - naujiena ir Lietuvoje

Karolis gerai pamena, kaip buvo montuojamas ir paleistas pirmas apžvalgos ratas, tada vadintas "Velnio ratu".

Klaipėdos laivų remonto darbuotojai sunkvežimiais vežė konstrukcijas. Sumontavus vieną kabiną rankiniu būdu pakeldavo ją į viršų ir taip visą ratą sukabino. Vėliau pastatė didelę metalinę tvorelę varikliui.

Sumontavus apžvalgos ratą jis kelias valandas buvo bandomas be žmonių su dvigubu svoriu - pridėjus į kabinas sunkių metalo plokščių. Komisijai jį išbandžius ir nusprendus, kad apsisukimų svyravimas yra leistinas, ratą leido eksploatuoti.

"Apžvalgos ratas tada buvo labai didelė naujiena ir mieste, ir visoje Lietuvoje", - sakė K. Bražas.

Pradėjus ratą naudoti driekėsi didžiulės žmonių eilės. Vieni bijodavo ir jau truputį pakilus šaukdavo, kad juos nuleistų. Prižiūrėtojai rankiniu būdu sustabdydavo ratą, nuleisdavo pabijojusiuosius. Iš pradžių leisdavo kilti visiems, vėliau - tik vaikams nuo 10 metų ir tik su suaugusiaisiais.

Kabinos būdavo atviros, iš šonų tik grandinės, jos linguodavo. Apsisukimas ratu trukdavo apie 15-20 min. Ratas apačioje vis sustodavo, kad vieni būtų išlaipinti, o kiti - įlaipinti.

Įtemptas darbas

Karolis prižiūrėdavo ir atrakcionų mechanizmus, kurie gana dažnai gesdavo.

"Dirbau parke kasdien - ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis nuo 9 iki 24 valandos. Pavargau nuo įtempto darbo. Nepamenu, ar buvo atostogų. Patiko kolektyvas, darbas gryname ore, bet netenkino maža alga, per didelis darbo krūvis. Tad po trejų metų nusprendžiau pakeisti darbą. Išėjau dirbti į įmonę "TV ateljė" ir žmonių namuose remontuodavau televizorius", - pasakojo vyras.

Informacija

Visuomeninis judėjimas "Klaipėdieti! Atgaivinki savo miesto parką" prašo atsiliepti žmones, turinčius įdomių prisiminimų ar nuotraukų apie parką. Kontaktinis asmuo - Jolanta Norkienė (tel. 8 686 85468). Atsiliepusiųjų atsiminimai bus užrašyti, o nuotraukų laukiama el. paštu: [email protected]. Nemokamai nuskenuoti senas parko fotografijas ir išsiųsti galima Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos interneto skaitykloje.
Visos Jūsų nuotraukos bus įrašytos į kompiuterines laikmenas ir padovanotos Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekai, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui ir kt. O atsiminimai guls į knygą apie parką.