Pasivaikščiojimas po senąsias kareivines

Po ekskursijos vyko tikra tarpukario puota: skambant D. Dolskio ir kitų to meto lietuvių atlikėjų dainoms susirinkusieji buvo vaišinami kareiviška koše bei arbata.

Ekonomiškai naudinga

Istoriją apie Lietuvos kariškių gyvenimą buvusiose kareivinėse susirinkusiesiems priminė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jokubauskas: "Patį kareivinių kompleksą 1904 m. pastatė ne Lietuvos ar Vokietijos kariuomenė, o pats Klaipėdos miestas. Įdomu, jog ekonominiu požiūriu tuo metu miestams buvo paranku turėti karinį dalinį. Juk karininkai, kurie čia gyveno, buvo vartotojai, nuomavosi butus, pirko produktus. Taigi miestas, pasiėmęs paskolą, pastatė šį pastatų kompleksą, kurį vėliau nuomavo įvairioms kariuomenėms."

IŠ AUKŠTAI. Klaipėdos kareivinių bendras vaizdas. Fotografuota iš lėktuvo 400 metrų aukštyje (1927 m.).

Istorikas pasakojo, jog pastatų komplekso statyba kainavo apie 1 mln. 300 tūkst. Vokietijos markių. Kad lengviau įsivaizduotume, ką šis skaičius reiškė prieš 100 m., jis pateikė pavyzdį, jog beveik tiek pat kainavo viso miesto kanalizacijos nutiesimas.

Anot V. Jokubausko, atėjus į kareivinių aikštę, šiandien būtų galima papasakoti ne tik visą kareivinių istoriją nuo XX a. pr. iki net XXI a. pr., kaip keitėsi šeimininkai, nuomininkai, bet ir kas vyko tuo metu uostamiestyje. Juk iš pradžių čia gyveno vokiečių, po to prancūzų, lietuvių, vėl vokiečių, sovietų kariuomenė, o po to buvo įkurtas universitetas.

Istorijos šaltiniai teigia, kad kareivinėse lankėsi Jonas Basanavičius, Vydūnas, Martynas Jankus, Maironis, taip pat du Lietuvos prezidentai - Antanas Smetona ir Kazys Grinius. O Lietuvai atgavus nepriklausomybę universitete svečiavosi Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus.

VADAS. Pulko vadas pulkininkas Petras Genys darbo kabinete (1928 m.).

Žinutė ateities kartoms

Kareivinių kompleksas buvo pastatytas pagal neogotikos stiliaus architektūrą. Tačiau Klaipėdoje yra dar du architektūra panašūs pastatų kompleksai - Pedagogikos fakultetas bei Centrinis paštas.

Istorikas pasakojo, kad išliko ne visi senųjų kareivinių pastatai, o tie, kurie stūksojo už geležinkelio pervažos: "Šiandien mes turime šešių pastatų kompleksą. Pastate, kuriame šiandien įsikūrusi svarbiausia universiteto valdžia - Senatas ir Taryba, taip pat biblioteka, anksčiau buvo tiesiog sandėliai. Netgi plačios tos pirmojo aukšto durys mena apie anksčiau čia buvusį garažą. Tarpukariu ten buvo saugomas pulko vado automobilis, karieta, antrame aukšte ir palėpėse buvo laikomos mobilizacinės atsargos bei amunicija."

Universiteto rektorate tarpukariu buvo įrengti karininkų butai. Žinoma, čia gyveno tik dalis karininkų, tarp jų - ir žymus rašytojas, archeologas, karininkas Petras Tarasenka, kuriam kareivinėse gimė jo dukra ir jis praleido čia ketverius metus.

Šalimais esančiame pastate su stikliniu stogu - universiteto Finansų departamente ir Evangeliškosios teologijos centre - buvo įsikūręs štabas ir daboklė, arba areštinė, kurioje buvo laikomi nusikaltę kariškiai. Vienu metu ten taip pat buvo įsikūręs karininkų klubas.

BUITIS. Nuotraukoje - lovos miegamajame kambaryje (1928 m.).

Šalia auga trys dideli seni ąžuolai, kuriuos 1924 m. pasodino Lietuvos kariuomenės septinto pėstininkų pulko karininkai ir jų žmonos. Visi šie medžiai turi savo pavadinimus - Laisvė, Vilnius ir Klaipėda. Istorikas išdavė, jog, jei ateityje ąžuolai nudžius ar bus nukirsti, pakasinėję turėtume atrasti butelį, kuriame įdėtas laiškas, skirtas ateities kartoms. Po laišku pasirašė visi tuo metu kariuomenėje tarnavę kariai ir jų žmonos.

Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas bei Humanitarinių ir Sveikatos mokslų fakultetai, kurie šiuo metu patiria restruktūrizaciją (netrukus Humanitarinių mokslų fakultetas susijungs su Pedagogikos fakultetu) anksčiau buvo gyvenamosios karių patalpos.

ISTORIJA. Kareivinių flygelis, kuriame anksčiau gyveno karininkai (1925 m.). Kareivinėse gyveno ir žymus rašytojas, archeologas, karininkas Petras Tarasenka. Čia gimė jo dukra ir jis praleido čia ketverius metus.

Grandioziniai tualetai

Tose patalpose, kuriose šiandien vyksta paskaitos, anksčiau dviaukštėse lovose miegojo kariai. Pastatų galuose buvo mažesni kambariukai puskarininkiams, kurie neturėjo šeimos ir negyveno mieste.

Priešais kiekvieną iš šių pastatų stovėjo tualetai. Tačiau, anot V. Jokubausko, tai nebuvo lauko būdelės, kurias mes turbūt įsivaizduojame. Tualetai dydžiu priminė universiteto Senato pastatą!

Ankstyvojo sovietmečio metu tualetai nugriauti, nes kanalizacija buvo įrengta kareivinių viduje. Aikštės rekonstrukcijos metu, vykstant kasinėjimams, atkasta dalis tualetų pamatų.

SPORTAS. Lietuvos kariuomenės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko kariai futbolininkai (1925 m.).

Kiti kareivinių palociai

Virš pastatų, kuriuose įsikūrę Humanitarinių ir Sveikatos mokslų fakultetai, plevėsavo Trispalvė, kurią 1939 m. Lietuvos kariuomenė nuleido ir nešėsi su savimi į žygius, siekdama apginti savo šalį. Tikimasi, jog šis akcentas grįš į istorinę vietą.

Už minėtų fakultetų pastatų trečiajame dešimtmetyje buvo pastatytas paminklas, savo stilistika menantis apie Skulptūrų parke esantį paminklą 1923 m. sukilimo dalyviams pagerbti.

Nors jo šiandien nebėra, išliko nuotraukos, liudijančios apie egzistavimą. Pagrindą sudarė didelis akmuo, kurio viršuje buvo uždėtas vytis, visose pusėse pritvirtintos metalinės lentelės. Vienoje jų - Lietuvos nepriklausomybės diena (vasario 16-oji), kitoje - Klaipėdos krašto sukilimo data (1923 m. sausis), trečiojoje - istorinis įvykis, kai Septintasis pėstininkų pulkas sumušė lenkus prie Širvintų ir Giedraičių. Liko neaišku, kas parašyta ketvirtojoje lentelėje.

Manoma, kad lenteles ir vytį kariai išsivežė su savimi, o akmenį, galimas daiktas, ateityje bus siekiama atrasti.

Tuščia universiteto miestelio erdvė tarpukariu ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo aptverta medine tvora, palei kurią buvo išsidėstę mediniai namukai. Čia buvo šunidės, karvelynas (karveliai tais laikais buvo naudojami kaip komunikacijos priemonė), garažai, kuriuose buvo saugomi šarvuočiai, artilerijos pabūklai.

V. Jokubauskas žvelgė ir į "Studlendo" teritoriją, kuri anksčiau buvo dalinio pratybų vieta. Kadaise čia vyko ir Mažosios Lietuvos dainų šventės.

Malūnininkų gatvėje anksčiau esą buvo įsikūrusios kareivinių arklidės, sovietmečiu ten buvo duonos kepykla, o šiandien ten gyvena žmonės.

Šokiai su merginomis iš Vitės kvartalo

Vis dėlto turbūt įdomiausia, kaipgi senosiose kareivinėse gyveno žmonės? Juk už kiekvieno pastato sienų čia zujo šimtai žmonių. Universiteto aikštėje, kurią tuo metu dengė smėlis, vykdavo šventės. Prie gausiai sustatytų stalų kartu su prezidentu A. Smetona kartais pietaudavo visas kariškių pulkas. Kiek žinoma, mėgstamiausias prezidento patiekalas buvo kopūstienė.

Šioje aikštėje taip pat vyko futbolo varžybos.

Pastate su bokšteliu ir laikrodžiu buvo įrengta reprezentacinė salė, kurioje veikė biblioteka, parduotuvė, valgykla, ambulatorija, koplyčia. Tai buvo kone daugiafunkcis pastatas, kuriame kariai naudojosi įvairiomis laisvalaikio paslaugomis.

Istorikas pasakojo, jog šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, kuriuose dalyvavo vien kariškiai, o kartais šie pasikviesdavo ir merginų. 1927 m. artileristams pasikvietus panelių iš Vitės kvartalo, kuriame tuo metu spietėsi nemaža dalis prostitučių, spaudoje buvo rašoma, kad tai suteršė pulko vardą, o kitąsyk į šokius buvo siūloma išvis nesikviesti merginų arba kviestis jas, tik iš kito rajono.

V. Jokubauskas įvardijo, jog nuo 1923 m. iki 1934 m. kareivinėse gyveno Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio pėstininkų pulkas, 1934 m. čia buvo atkurtas šeštasis pėstininkų Margirio pulkas, kuris 1939 m., kai Vokietija paskelbė ultimatumą dėl Klaipėdos krašto, susikrovęs visą mantą į traukinio vagonus ir pasiėmę vėliavą, nužygiavo į Kretingą. Taip ir baigėsi Lietuvos kariuomenės istorija senosiose kareivinėse.

Projektą žadama plėsti

Ekskursijos organizatorė KU archeologė, vyresnioji specialistė Raimonda Nabažaitė pasakojo, jog idėja priminti senųjų Klaipėdos kareivinių istoriją kilo tuomet, kai istorikai gavo užduotį prisidėti prie mokslo ir meno festivalio "Restart": "Norėjome priminti, kad 25-uosius gyvavimo metus švenčiantis Klaipėdos universitetas turi tokią unikalią istoriją."

R. Nabažaitė džiaugėsi, jog pagaliau buvo įveiklinta aikštė, kuri esą tiesiog reikalauja žmonių. Smagu, jog tarp susirinkusiųjų nemaža dalis buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono karių. "Kadangi tai - mūsų pirmasis bandymas, mes nežinojome, kiek mes sulauksime žmonių ir kaip reiks suvaldyti srautus. Taigi nusprendėme, jog aikštėje bus pristatyta kareivinių istorija, o vėliau kiekvienas savarankiškai galės susipažinti su pastatais. Taigi Senato pastate ekskursijos dalyviai galėjo apsilankyti knygyne, rektorate buvo galima parašyti palinkėjimą rektoriui, buhalterijos pastatėlyje žmonės galėjo aplankyti koplytėlę, Humanitarinių mokslų fakultete narai pristatė savo ekipuotę, Sveikatos mokslų, Gamtos ir matematikos mokslų fakultete buvo atviras gamtos muziejus, o Istorijos institute veikia paroda "Žvejyba viduramžių Klaipėdoje", - taip renginį pristatė organizatorė.

Paklausta, ar ateityje bus žadama projektą tęsti, ši atsakė, jog galvoje gimsta mintys tai kada nors paversti teatralizuotu projektu. "Bendraujame su choreografe Agnija Šeiko, taigi gal ateityje senąsias kareivines sieksime pagyvinti personažais. Visa tai priklausys nuo vertinimų ir atgarsių", - kalbėjo R. Nabažaitė.

Pasakojimas paremtas 2012 m. Vasilijaus Safronovo, Vytauto Jokubausko ir Vyganto Vareikio parengta knyga "Kareivinės, tapusios Klaipėdos universitetu"