Ką byloja seniausi miesto medžiai?

Paaiškėjo, jog vertingieji medžiai kol kas nėra net paženklinti, ką ir kalbėti apie jų sėklų išsaugojimą, kas buvo padaryta su Stelmužės ąžuolu. Taip pat sužinojome, jog mieste yra ir dar vertingesnių gamtos paminklų, kurie, deja, neturi jokios apsaugos.

Saugoja seniausius

2006-aisiais miesto Tarybos sprendimu 5 mieste augantys medžiai paskelbti gamtos paveldo objektais. Tai - Bibliotekos ąžuolas, augantis I. Simonaitytės viešosios bibliotekos kieme, Plačiašakis ąžuolas iš J. Janonio gatvės 3 namo kiemo, Skvero ąžuolas, augantis S. Daukanto ir I. Kanto gatvių sankirtoje, prie "Tautos kančios" paminklo, Paupio ąžuolas ir Storasis uosis, augantys buvusio Bachmano dvaro teritorijoje, Jaunystės gatvės 24 namo kieme. Dar vienas medis - Storoji Klaipėdos liepa, esanti šalia Minijos ir Bijūnų gatvių, yra vienas seniausių šios rūšies medžių visoje Lietuvoje ir saugoma valstybės.

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, šiems medžiams suteikta apsauga todėl, kad jie laikomi seniausiais mieste.

ŠALIA. Paupio ąžuolas auga Paupių rajone, Jaunystės g. 24. Paprastojo ąžuolo kamieno apimtis - 3,6 m, aukštis - 18,7 m, amžius - apie 200 metų, lajos plotis - 21 m. Visai netoli jo auga Storasis uosis. Jo kamieno apimtis - 4,05 m, aukštis - 25,5, amžius - apie 200 metų, lajos plotis - 20 m.

"Buvo sudaryta komisija, kuri atrinko medžius, vertus saugomo gamtos paminklo vardo. Buvome atrinkę daug daugiau medžių, tarp jų - daug Tauralaukyje augančių ąžuolų, kuriuos parodė Botanikos sodo vadovė. Konsultavomės ir su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Jos specialistai Vilniuje nusijuokė, kad mes tiek daug medžių įvertinome kaip vertingus, ir paaiškino, jog jeigu medžio kamieno apimtis mažiau nei 3 metrai, jam neverta suteikti saugotino medžio statuso. Tad pagal apimtį atrinkome penkis storiausius, galingiausius ir seniausius medžius, kurių amžius gali būti apie 200 metų. Ilgaamžė Klaipėdos storoji liepa jau seniau pripažinta valstybinės reikšmės gamtos paminklu, tad ja rūpinasi ne Savivaldybė, o Aplinkos ministerija. Liepa buvo pažeista puvinio. Todėl buvo samdomi arboristai, kad puvinį išvalytų, medį aptvertų", - paaiškino R. Jievaitienė.

Anot pašnekovės, kituose šalies regionuose galingų ilgaamžių ąžuolų yra daug daugiau.

PLAČIAŠAKIS ĄŽUOLAS auga J. Janonio g. 3 namo kieme. Kamieno apimtis - 3,4 m, aukštis - 21 m, amžius - apie 180 metų, lajos plotis - 21 m.

"Klaipėdoje dominuoja smėlingas dirvožemis, kuris nėra palanki terpė medžiams augti. Todėl vos 120-150 metų sulaukę medžiai jau būna visai pažeisti puvinio. Tai parodė prie Dviračių treko augusių ąžuolų tomografiniai tyrimai", - sakė vedėja.

Saugojamus medžius, pasak R. Jievaitienės, pernai įvertino specialiai sudaryta komisija.

"Vizualiai šie medžiai atrodo gerai, tad lyg ir nėra būtinybės tirti jų vidų. Po apžiūros nurodėme tik šiek tiek apgenėti, sutvarkyti. Įtraukėme juos į želdinių monitoringo programą, pagal kurią kas dvejus metus įvertinama želdinių būklė. Šiuo metu kaip tik yra perkama paslauga, kas vykdys monitoringą. Jį numatyta vykdyti šiais metais, vėliau - 2019-aisiais. Galbūt monitoringo atlikėjai ištirs ir šių medžių vidų, tuomet atsižvelgsime į jų rekomendacijas. Be to, šį rudenį planuojame prie visų penkių medžių pastatyti informacines lenteles, kad būtų žinoma, jog jie yra saugotini. Kitokių priemonių ar projektų su šiais medžiais nėra numatyta", - informavo vedėja.

STOROJI KLAIPĖDOS LIEPA - viena iš seniausių liepų Lietuvoje. Auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve. Mažalapės liepos kamieno apimtis - 5,8 m, aukštis - 15 m, lajos plotis - 12 m.

Skirti direktoriams

Iš arti apžiūrėję saugotinus miesto medžius, pamatėme, jog pagarbos kelis šimtmečius skaičiuojančiam ąžuolui nėra nė kruopelytės. Nebylūs plačiašakiai yra įsispraudę prie tvorų, sandėliukų, po jais pastatyti šiukšlių konteineriai. Pagarbi, graži aplinka supa tik Bibliotekos ąžuolą ir Skvero ąžuolą.

"Kai biblioteka buvo rekonstruojama, gavome pranešimą iš Savivaldybės, kad ąžuolas priskirtas gamtos paminklams ir turime jį saugoti. Statybų metu, kai technika malė kiemą, jį aptvėrėme, kad nebūtų pažeistas. Kai norime nugenėti sausas, lūžtančias šakas - turime gauti leidimą", - pasakojo Klaipėdos I. Simonaitytės viešosios bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. - Šis medis - ne tik miesto, bet pirmiausia mūsų bibliotekos kiemo puošmena. Medis vertingas ne tik savo žalumu, bet ir šešėliu. Tiesa, jo nedaug, nes medis išsprogsta labai vėlai. Dėl savo garbaus amžiaus Bibliotekos ąžuolas labai jau pavargęs, tačiau mes jį puoselėjame ir džiaugiamės juo kaip tik galime."

Bibliotekos direktorius paminėjo, jog kieme puoselėja dar du ąžuoliukus, kurie savo ūgiu baigia pasivyti senąjį Bibliotekos ąžuolą.

"Bibliotekos legenda skelbia, kad visi medžiai yra paskirti bibliotekos direktoriams. Ilgą laiką bibliotekai vadovavo vyrai. Pirmajam direktoriui Nikolajui Petrovui skirtas senasis ąžuolas. Antras ąžuolas pagal dydį ir apimtį paskirtas šviesaus atminimo direktoriui Valentinui Malūkui, trečiasis - Stanislovui Songinui, o aš pats sau kukliai pasiskyriau juodąją pušelę. Ji nėra tokia didinga kaip ąžuolai, tačiau pražysta, kai bibliotekininkams pakelia atlyginimus", - šmaikštavo J. Šikšnelis.

Tiesa, lentelės apie senojo ąžuolo išskirtinumą bibliotekos kieme nėra, net J. Šikšnelis sako, jog "reikės padaryti".

"Tik kad nežinome nei medžio amžiaus, nei kitų parametrų. Galbūt yra kokie reikalavimai, kas turi būti parašyta lentelėje. Reikės pasiteirauti Savivaldybės gamtininkų", - svarstė vadovas.

SKVERO ĄŽUOLAS auga S. Daukanto ir I. Kanto g. skvere, prie memorialo, skirto Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti. Kamieno apimtis - 3,53 m, aukštis - 25,2 m, amžius - apie 200-220 metų, lajos plotis - 24 m.

Viešinti pasiruošę

Savivaldybės administracijos Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė teigė, jog keletas saugomų medžių yra įtraukti į projektą "Vakarų krantas".

"Tai europinėmis lėšomis finansuojamas turizmo e-rinkodaros projektas, kurį įgyvendiname kartu su Klaipėdos rajonu, Kretinga, Palanga, Šilute ir Neringa. Visos savivaldybės yra pateikusios lankytinų gamtos, istorijos, architektūros paminklų sąrašą. Klaipėdos miesto sąraše yra fachverkinė senamiesčio architektūra, "Meridianas" ir kiti objektai, taip pat ir minėti medžiai. Įgyvendinant projektą bus sukurta svetainė internete, mobili aplikacija, fotografijos, bendras projekto videofilmukas ir atskiri apie kiekvieną savivaldybę. Sutartis pasirašyta praėjusių metų pabaigoje ir yra 24 mėnesių trukmės. Nuotraukas ir filmukus planuojame pasidaryti šiltuoju metų laiku jau šiais metais. Tad informacijos apie saugomus medžius atsiras daugiau", - informavo pašnekovė.

Ji pažymėjo, jog gamtos paveldo objektų Klaipėdos mieste - labai nedaug ir tie patys dažniausiai yra turizmui nepritaikytose vietose, be jokios infrastruktūros.

"Iš saugotinų medžių tik bibliotekos kieme augantis ąžuolas yra geroje aplinkoje. Tas pats pasakytina yra apie du Klaipėdos mieste esančius piliakalnius - Žardės ir Purmalių, kuriuos taip pat esame įtraukę į turizmo strategiją ir į šį projektą. Todėl bent jau e-rinkodaros priemonėmis norime populiarinti šias miesto vertybes, kad besidomintieji galėtų surasti informaciją per mobiliąją aplikaciją, o paskui ir atrasti, kur objektas yra. Ateityje norėtųsi sukurti ir geresnę infrastruktūrą šiems objektams pažinti. Sykiu vykdomas ir informacinio ženklinimo mieste bei regiono turistinių maršrutų ženklinimo projektas, kurio metu turėtų atsirasti informacinės lentelės ir prie gamtos paveldo objektų", - sakė Jakubauskytė-Andriulienė.

Tauralaukio ąžuolynas - seniausias

Klaipėdos istorijos ir paveldo žinovas, leidinio "Klaipėdos istoriniai parkai ir želdynai" sudarytojas, leidėjas Kęstutis Demereckas apgailestauja, jog į saugomų Klaipėdos miesto medžių sąrašą įtraukti ne visi gamtiniu požiūriu vertingi ir istorinę atmintį turintys medžiai.

"Tauralaukyje iki šių dienų išlikęs daugiau kaip 300 metų amžiaus ąžuolynas, kuris Dangės vingyje buvo pažymėtas kartografijoje dar 1757 metais. Niekas neskaičiavo, kiek jame yra ąžuolų dabar. Tiltas į Tauralaukį sovietmečiu buvo nutiestas per to ąžuolyno vidurį. Senasis tiltas buvo šiauriau, pačioje miško pradžioje. Visas šis ąžuolynas turėtų būti saugomas kaip gamtos, istorijos paminklas ir šventovė", - įsitikinęs K. Demereckas.

Žymiausias Tauralaukio ąžuolyne, anot pašnekovo, - Luizės ąžuolas.

"Jau tuo metu, kai Prūsijos karalienė gyveno Klaipėdoje, 1807-aisiais, tas ąžuolas buvo subrendęs medis ir karališkoji šeima mėgdavo prie jo ilsėtis. Tauralaukio dvaras puoselėjo ąžuolyną kaip parką. Jame buvo takeliai pasivaikščioti, senvagė, kuri dabar sunaikinta naujakurių. Mano spėjimu, dar senesniais pagonybės laikais šis ąžuolynas buvo šventas miškas, kuriame buvo atliekamos pagoniškos apeigos. Juolab kad tame miške yra aukojimų akmuo, dabar vadinamas Velnio akmeniu. Yra buvęs piliakalnis, kurio dabar niekas nenori identifikuoti, nors dar sovietmečiu buvo piliakalniu vadinamas. Visas šis kompleksas turėjo šventvietės reikšmę kaip Rambyno kalnas", - įsitikinęs K. Demereckas.

Tarp ąžuolų vijo virves

K. Demerecko teigimu, Klaipėdos centre augantys Bibliotekos, Skvero ir Plačiašakis ąžuolai taip pat sudarė kompleksą, kuris kartografijoje užfiksuotas XVIII a. pradžioje.

"Šie ąžuolai - ne šiaip sau pasodinti. Teritorijoje, kuri yra tarp dabartinių Daukanto ir Janonio gatvių driekėsi lynų ir virvių vijimo takai. Jie buvo labai ilgi, nes virvės naudotos laivuose. Ąžuolai greičiausiai buvo sodinami tako pradžioje ir gale", - aiškino K. Demereckas.

Istoriškai vertingas, pasak pašnekovo, ir Smiltynėje, netoli senosios perkėlos, augantis Vilhelmo ąžuolas.

"Tik kad istorija, kodėl jis taip pavadintas, nėra tiksliai žinoma. Galbūt tais laikais, kai karališkoji šeima važiavo per Kuršių neriją, buvo ten sustojusi. 1903 metų plane šis medis yra pažymėtas", - priminė K. Demereckas.