Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės XXXIV

Tad jokių iškilmių tuokiantis nebuvo: Vanda užsivilko vilnonę suknelę, beje, vienintelę iškilmingesniam atvejui ir teturėjo, ir net už rankų nesusikabinę nuėjo į vykdomąjį komitetą(šiandien - Klaipėdos apygardos teismo prieškarinės statybos dalis).

Jaunavedžiai gūžtą sukti pradėjo Puzinų bute. Gal po pusantrų metų Vandutė jau laukėsi...

Nors pokario metais dvynukai buvo didelė retenybė, nežinia kokios žvaigždės lėmė, kad tą dieną, kai gimė Violeta ir Saulius, dvynukus pagimdė dar penkios moterys.

Jaunutei moteriai auginti iš karto "duetą" buvo nelengva. "Bronius buvo kiaurai pražuvęs darbuose. Lėkdavo ir lėkdavo. Kaip dabar nuolatos lekia Saulius. Vaikus paauginti daugiausiai padėjo mano sesuo Dalia",- ir šiandien dėkingumo gaidelė nuskamba ponios Vandos balse.

Sesutė išgelbėjo broliuką

Kai dvynukai ūgtelėjo, jie jau nesiskirdavo - visur straksėdavo kartu. Kartą su kitais padaužomis sumanė paplaukioti valtimi, kuri buvo pririšta Danėje, maždaug toje vietoje, kur stovi septynaukštis pastatas. Tuomet tų krantinių nebuvo - vienos daubos po karo. Kai vaikai susikorė į valtį, Sauliui liepė ją atstumti nuo kranto. Tą valtį stumdamas ir pats į vandenį įčiuožė.

Valtin susikorę padaužos nebežinojo, ką daryti. Išmintingiausia buvo Violeta, likusi krante. Tai ji susiprotėjo čiupti už valties grandinės ir tempti ją atgal su visais vaikais ir Sauliumi. O buvo beveik žiemos metas. Šlapias Saulius suprato, kas jam gresia, kai grįš į namus visas varvantis. Draugai patarė išsivolioti smėlyje. Jiems atrodė, kad tuomet tėvai nesupras, jog šlapias sugrįžo.

"Greit, greit perrengiau, įsupau į patalus ir girdžiau karšta arbata. Dėkojau Dievui, kad Sauliukas nenuskendo",- po daugelio metų prisiminė jo mama tą savo baisų išgąstį.

"Kirvis"

B. Šiaučiulis labai daug dirbdavo - muzikos mokykloje dėstė solfedžio, harmoniją, privalomas fortepijono pamokas vesdavo ir dar keliems chorams vadovavo. Tad praktiškai šeimos gyvenime dalyvauti jam nelikdavo laiko. Užtat viso to lėkimo rezultatas buvo automobilis "Volga". Visi kaimynai pamena, kaip Šiaučiulis su dideliu portfeliu, pilnu pinigų, paržingsniavo iš taupomosios kasos. Ten jis pardavė obligacijas. "Kai pirmą kartą nuėjo į kasą, pinigų neišdavė. Liepė kitą dieną ateiti, nes tokios sumos taupkasėje nebuvo",- patikslino V. Šiaučiulienė.

Kai atsirado automobilis, tai muzikos mokytojas kažkaip pradėjo sugebėti iš voverės rato ištrūkti ir su šeima ar kaimynais išvažiuoti pažvejoti, pauogauti, pagrybauti. Tai buvo didelė atgaiva nuo neklaužadų vaikiščių "muzikalkėje". Pastarojoje jis buvo pravardžiuojamas "kirviu", nes buvo labai reiklus. Tarp jo mokinių buvo ir visi trys Domarkai, šiandien Lietuvoje garsios muzikos pasaulio asmenybės - Juozas, Stasys ir Eligijus.

V. Šiaučiulienė žinojo apie vyro pravardę mokykloje. Kai supykdavo dėl ko nors, irgi kirviu apšaukdavo. Antra vertus, ji pamena Žilvino Žvagulio laišką, kuriame jis B. Šiaučiuliui parašė maždaug tokius žodžius: "Jūs man esate antras žmogus po Dievo"...

Muzikos "jungas"

Į muzikos mokyklos "jungą" buvo įkinkyti ir pačių Šiaučiulių vaikai. Saulių "nagan" paėmė ne tėvas, o lygiai toks pat griežtas, kaip ir jis, taip pat "kirviu" pravardžiuotas Jonas Jakštas. Surengęs "konsiliumą" su Sauliaus tėvu, nusprendė, kad berniūkštį reikia siųsti mokytis į "čiurlionkę" Vilniun. Kaip tarė, taip ir padarė. V. Šiaučiulienės raudų niekas neklausė.

"Mano sūnelis buvo tik devynerių metukų. Širdis plyšo, galvojant, kaip jis ten vienas gyvens", - ir šiandien rankas grąžo Sauliaus Šiaučiulio, tapusio spalvingu, diplomuotu, apkaišytu įvairiausių festivalių, konkursų laurais muzikantu, mama.

Netrukus, kai Saulius išvažiavo ir buvo apgyvendintas "čiurlionkės" internate, ponia Vanda nusiramino. Jis ten turėjo mokytoją, kaip mamą. Jis ten pats buvo klasės "tėvas", vesdamas bendramokslius tai į kirpyklą, tai į valgyklą.

Į Vilnių studijuoti išdardėjo ir Violeta. Bet jau baigusi vidurinę. Ji studijavo Dailės institute dizainą. Šiandien gyvena ir dirba Kaune.

Bus daugiau.