"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Herkaus Manto g. 23-ajame name, kuriame dabar veikia viešbutis ir restoranas "Navalis".
Pokariniame Herkaus Manto g. 23-ajame name apsigyveno ir spalvinga Grudzinskų šeima. Klaipėdoje yra
daug Antano Grudzinsko mokinių, kurie jau savo anūkėlius veda muzikos mokytis pas jo dukras Rūtą Grudzinskaitę-Baužinskienę ir Lidiją Grudzinskaitę-Gelžinienę. Tūkstančiai saulėlydžio belaukiančių Klaipėdos moterų su dėkingumu mini ir akušerę Eleną Grudzinskienę, priėmusią jų naujagimius prieškario ir pokario Klaipėdoje. Įdomu, kad tiek A. Grudzinskui, tiek E. Grudzinskienei yra tekę bendrauti su Lietuvos bei Klaipėdos krašto legendomis...
"Memeler Konservatorium"
Nors A. Grudzinskas dar būdamas paauglys išmoko skambinti fortepijonu, kurį į Saločių kaimą pargabeno tėvas ūkininkas, apie muziko kelią jis negalvojo. 1923 m. su parapijos klebono rekomendaciniu laišku iškeliavo į Kauną darbo ir laimės ieškoti.
"Su gilia pagarba ir nusižeminimu pirmiausiai pravėriau man pažįstamo rašytojo (tik iš elėraščių) Maironio buto duris ir parodžiau jam iš klebono Štombergio gautą raštelį, kad toks ir toks geras žmogus. Maironis, sėdėdamas prie savo stalo, perskaitė mano raštelį ir, nužvelgęs mane, drebantį pilkasermėgį, maždaug taip prabilo: "Ko jūs čia visi atsibastote į tą Kauną? Ar negalite rasti vietos ir darbo savo parapijos miestelyje?" Išvydęs jo rūstų veidą ir gerokai išbartas, pasiėmiau nuo Maironio stalo raštelį ir sprukau pro duris",- skaitau niekur nepublikuotus gražiu braižu į sąsiuvinius "Obščaja tetrad" surašytus A. Grudzinsko prisiminimus.
 |
| 1931 m. Antanas Grudzinskas tarnybą Lietuvos armijoje atliko Klaipėdos kareivinėse. |
"Kaip atrodė tas keisto pavadinimo instrumentas, aš nieko nežinojau, bet džiaugsmingas faktas, kad būsiu Klaipėdos konservatorijos studentas, pakėlė mane iki devinto dangaus",- memuaruose prisipažino A. Grudzinskas.
Prieškario Raudonojo Kryžiaus ligoninė
Kai 1935 m. Kaune baigusi akušerijos mokyklą į Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninę atvyko dirbti Elena, Antanas jau buvo "senas" klaipėdietis, čia pat, Klaipėdos kareivinėse, atitarnavęs ir Lietuvos kariuomenėje. Jiedu ligoninėje ir susipažino, kai Antanas kažko buvo sunegalavęs. Jis neliko abejingas baltu chalatu ir su nepriekaištingai iškrakmolintu gailestingosios sesutės "nuometu" po ligoninę skraidžiusiai Elenai. Po metų jiedu jau buvo Grudzinskai. Antanas dirbo Vytauto Didžiojo gimnazijoje muzikos mokytoju, Elena - ligoninėje.
Tuometinis ligoninės vadovas Juozas Ciplijauskas mokslus buvo baigęs Varšuvoje, Veronika Monkutė-Janulionienė gailestingosios sesutės darbo žinių sėmėsi Anglijoje. Sužinojusi, kad įgijusi papildomą gailestingosios sesutės specialybę gautų 25 litų priedą prie algos, ir Elena pasišovė lankyti dvimečius kursus, tiesa, čia pat, ligoninėje. E. Grudzinskienė savo prisiminimų pluoštelyje, kurį saugo jos duktė Rūta, pažymėjo, koks didelis dėmesys būdavo skiriamas gailestingosios sesutės išvaizdai ir jos gebėjimui suprasti ligonio vidinį pasaulį.
"Mes privalėjome būti vienodai dėmesingos visiems ligoniams, nepaisydamos, kad skyriuose buvo trys ligonių aptarnavimo klasės",- rašė ji.
Prieškariniai gydymo įkainiai
Gydymas ir priežiūra I klasės palatose kainavo 15 litų dienai, II klasės - 10 litų, III - 6 litai.
Už gimdymus buvo atskiras mokestis: "pirmokės" mokėdavo 150, "antrokės" - 100, "trečiokės" - 30 litų. Turtingos gimdyvės taikydavosi į I ir II klasės palatas. Tačiau gimdykla tebuvo viena. Skirtumas tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų gimdyvių tebuvo tas, kad gimdant turtingosioms dalyvaudavo ir gydytojas, o "trečiokės" gimdydavo tik akušerės prižiūrimos. Tačiau, esant reikalui, gydytojas budėdavo ir prie neturtingųjų gimdyvių.
Gražina JUODYTĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi populiarus
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą