Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (84)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Minijos gatvės 1-ajame name. Jis ir prieškariu, ir pokariu buvo susijęs su farmacija ir farmacininkais bei gydytojais.

Praeitą pirmadienį "Akvarelėse" pasakojome, kaip Minijos g. 1-ojo namo gyventojai, tiksliau, Drungilų ir Juozėnų šeimos, švęsdavo Kalėdas ir Naujuosius metus. Šiandien žvalgysimės Juozėnų šeimos gyvenimo vingrybėse.

Iki Australijos

Kapstytis Klaipėdos namų ir juose gyvenusių žmonių istorijose yra tiesiog nuostabu jau vien todėl, kad, atrodytų, tokioje provincialioje Klaipėdoje, gali įsisukti į visus Žemės kampus, kuriuose dabar gyvena žmonės, savo biografija vienaip ar kitaip susiję ir su Klaipėda.

"Akvarelės" buvo "nuvedusios" net į Pietų Afriką, kurioje Keiptauno apylinkėse gyvena Uvė Kersandtas. Jo senelis kadaise Klaipėdoje buvo ir stambus politikos veikėjas, ir finansininkas. Čia gimė Uvės tėvas. Šioji, 84-oji, akvarelė "atvarė" iki Australijos.

Sidnėjuje gyvena rašytojo Juozo Baltušio dukra Rita. Ji, pasirodo, vaikystėje su tėvu lankydavosi Minijos 1-ajame name, kuriame gyveno Baltušio brolis Leonardas Juozėnas, Ritos Baltušytės krikšto tėvas. Su sūnaus Leonardo šeima pokariu gyveno ir jos senelė Marijona Juozėnienė (tikroji Juozo Baltušio pavardė - Juozėnas, o krikštytas jis buvo Albertu). Slapyvardžiui jį įkvėpė motinos mergautinė pavardė - Baltušytė. O Juozo vardą rašytojas "susikompiliavo" iš pavardės.

84-ąją akvarelę paskatino Albertas Juozėnas, rašytojo sūnėnas, dabar gyvenantis Vilniuje. Su jo vardu - vėl įdomi istorija. Baltušis karo metais atsidūrė Rusijoje. Niekas iš namiškių nežinojo, koks jo likimas. Kai Juozėnams 1943 m. gimė sūnus, močiutė Marijona Juozėnienė lietuvių kalba transliuojamoje laidoje iš Maskvos, išgirdo kalbantį sūnų. Gyvas - apsidžiaugė visi Juozėnai. Ir ką tik gimusį sūnų pakrikštijo Albertu.

Kraustymosi priešistorė

Albertukas gimė ne Klaipėdoje, o Kėdainiuose. Į juos šeima atsikraustė iš Kauno jau užėjus vokiečiams.

Leonardas Juozėnas, buvęs Lietuvos kariuomenės karo aviacijos lakūnas puskarininkis, sovietams išformavus Lietuvos kariuomenę, vertėsi įvairiais darbais. Įsidarbinti padėdavo ir prekybos mokykloje įgytos žinios. Kėdainiuose jis gavo darbo miesto rotušėje - vertėjavo iš vokiečių kalbos. "Natūra" (maisto produktais) dar prisidurdavo, grodamas vestuvėse. Kad ir karas, kad ir vokietmetis, bet žmonės vis tiek tuokdavosi.Mikalina Juozėnienė mokytojavo Kėdainių apylinkių mokyklose.

"Po karo persikėlėme į Vilnių, pagyvenome tai pas vienus, tai pas kitus gimines, bet neilgai išbuvom čia, skubiai susikrovę daiktus, išvažiavome į Klaipėdą", - kraustymosi į Klaipėdą priešistorę papasakojo A. Juozėnas.

Klaipėdoje įsikurti padėjo tėvo pusbrolis Viktoras Kuncevičius. "Ko gero, vienas iš seniausių Klaipėdos gyventojų. Kalvis, atsikėlęs į Klaipėdą 1926 metais. Iki sovietų atėjimo dirbo pietinio molo prižiūrėtoju ir gyveno Kopgalio kaimelyje, už dabartinio Jūrų muziejaus. Po karo visi iš ten buvo iškeldinti, tad įsikūrė mažame namelyje Žaliojoje gatvėje, kur mes ir glaudėmės pirmuosius mėnesius Klaipėdoje", - informacijos apie giminaitį suteikė pokalbininkas.

Iš Žaliosios gatvės Juozėnai ir atsikraustė į Minijos g. 1-ąjį namą. Leonardas Juozėnas pradėjo dirbti vis dar "Pharmacon" vadinto vaistų sandėlio buhalteriu, Mikalina Juozėnienė gavo darbo vaistinėje. O vaistinės ir sandėlio darbuotojams "prigulėjo" ir butas tame pat name. Juozėnai įsikūrė namo antrajame aukšte, kur jau gyveno ir namo "veteranai" Drungilai.

Kas buvo Juozėnų šeimos ir netgi viso namo "varomoji ašis", kokie buvo namo gyventojų, o drauge bendradarbių tarpusavio santykiai - kitą pirmadienį.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. "Vakarų ekspreso" portalo internete www.ve.lt  skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ