Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (78)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Kelis pirmadienius lankėmės Šaulių g. 31-ajame name (prieškariu Vynerio promenados 1), kuriame gyveno Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos politinio veikėjo Erdmono Simonaičio šeima.

Šiandien pasakojimą apie šią šeimą tęsiame. Mat dar tarpukariu Vokietijoje ir Lietuvoje išsklaidytos Simonaičių šeimos likimas per vieną jos atžalų - dukterį Birutę Neringą - su šiuo namu susijęs ir sovietmečiu.

Praėjusį pirmadienį užsiminėme, kad į Vokietiją priverstiniams darbams išvežta jauniausioji duktė Birutė, karui pasibaigus, išsirengė į Dachau, kur koncentracijos stovykloje buvo kalinamas jos tėvas. Susitiko kaip tik tuomet, kai iš stovyklos amerikiečiai paleido karo belaisvius. Tarp jų Birutė sutiko ir neatpažįstamai sumenkusį tėvą... Apie kelionę į Lietuvą negalėjo būti jokių svajonių: E. Simonaitis sovietams buvo tokia pati persona non grata, kaip ir vokiečiams. Tad teko kabintis į gyvenimą Vokietijoje.

VAIKAI. 1925 metais dar niekas nebūtų galėjęs nuspėti, kaip šių Simonaičių vaikų, o ir jų tėvų likimai susiklostys po 15 metų

Birutė Neringa apie tėvo gyvenimo periodą Vokietijoje po koncentracijos stovyklos yra pasakojusi taip: "Tėvą paskyrė komendantu Viurcburge. Ten buvo Lietuvių sąjunga susikūrus - jis jai vadovavo. Fuldoje tėtis buvo išrinktas Mažosios Lietuvos tarybos pirmininku, ir tas pareigas ėjo ligi mirties. Dar lankėsi Kanadoje ir JAV lietuvių kolonijose. Tėvelis buvo perėmęs savo gero bičiulio nuo Tilžės laikų Vydūno palikimą: jo mokslinius darbus, biblioteką. Vėliau filosofo turtą jis perdavė Pasaulio lietuvių bendruomenės archyvui. Mano tėvas 1969 metais krito Veinheimo, kur buvo lietuvių gimnazija, gatvėje. Jis ėjo su pažįstamais iš kino..."

O pačiai Birutei mama iš Lietuvos pokariu rašė: "Turi gerą butą, jo nekeisk", - aiškiai duodama suprasti, kad ši nesumanytų grįžti Lietuvon. Bet jauniausioji dukra išmintingos mamos perspėjimų nepaklausė. Pasak Birutės, ją tėvynės ilgesys tiesiog apsėdo. Grįžo 1948-aisiais, kai buvo pats vežimo į Sibirą apogėjus. Grįžti į Lietuvą gerai užsimaskavę slaptųjų tarnybų agentai viliojo ir E. Simonaitį. Pasak Birutės, jam buvo žadama ne tik laisvė, bet ir butas, darbas. Bet pati savo kailiu patyrusi, kuo atsirūgo tokios vilionės, Birutė padarė išvadą: "Tėvas juk nebuvo kvailas".

DAR KARTU. 1940 m. Erdmonas Simonaitis tebebuvo kartu su šeima - šioje nuotraukoje su žmona Margarete, dukterimi Birute Neringa

O ją, E. Simonaičio dukrą, Vilniaus geležinkelio stotyje "garbingai" pasitiko septyni saugumiečiai, prie Vilniaus Arkikatedros lygiai taip pat "garbingai" nufotografavo ir privertė duoti interviu, kurį net Amerikos lietuviams transliavo. Buvo padiktuota, ką ji turinti sakyti: kad grįžo savo valia, kad yra lojali sovietų valdžiai ir atsižada praeities. Įsakė liaupsinti Klaipėdos aikštes ir skverus, tarybiškai įrengtas parduotuves ir erdvius poilsio namus Neringoje, sakyti, kad ypač daug tarybiniai proletarai nuosavų namų pasistatė. Ir - likimo ironija - jai sovietai butą paskyrė buvusiame Simonaičių name, per karą nukentėjusiame, bet atstatytame ir nacionalizuotame. Suteikė ir sekretorės pareigas Klaipėdos apskrities vykdomajame komitete, kurias ėjo 19 metų.

Kurį laiką sekretore Birutė dirbo ir Pedagoginėje mokykloje. Tačiau didesnę dalį laiko ji praleisdavo net ne darbe ir ne namuose, o NKVD pastate, priešais Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Tekdavo tūnoti ir šio pastato karceriuose. "Enkavėdistai įnirtingai tardė, kokioms žvalgyboms tarnauju: ar esu anglų, prancūzų, o gal amerikonų užverbuota? Jei tik prisipažinsiu, esą man nieko nebus. Tiek įsivarė, kad bandė įšnekėt, jog esu Antano Smetonos giminaitė! Nieko nepešė, bet visada mane sekė "šešėliai", - prieš kelerius metus pasakojo ponia Birutė. Ji apgailestavo, kad visą tiesą apie savo tėvą ir jo pasišventimą Lietuvai sužinojo tik praėjus daugeliui metų po jo mirties: "Kol buvau maža, patyriau tik to žmogaus begalinę tėvišką meilę. Koks paradoksas, kad vaikai kartais taip mažai žinome apie savo tėvus",- sakė ji.

Kitą pirmadenį - pasakojimas apie kitų Simonaičių šeimos narių gyvenimus sovietinėje Lietuvoje. Taip pat - E. Simonaičio Vokietijoje rašytų dienoraščių ištraukos.

Bus daugiau. Pradžia - 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. Internetinės "Vakarų ekspreso" versijos www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ