Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (73)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien toliau dairysimės Žvejų g. 5-ajame name, kuriame yra vyninė. Jos patalpose iki maždaug 1970-ųjų, kai namas buvo rekonstruotas, gyveno Birutės Vaivadytės-Donėlienės šeima.

Taip jau sutapo, kad impulsą pasidairyti šiame name davė žmogus, teigęs, esą šio namo vyninėje prieškariu savo reikalų aptarti rinkdavosi irkluotojai. Jie iš tiesų čia rinkdavosi. Bet tai buvę vokiečių tautybės irkluotojai. Lietuviai iškylančius sporto uždavinius spręsdavo visai kitose vietose. Kai pirminė informacija nepasitvirtino, o name jau buvo pradėta dairytis, net neįtariau, kad su irkluotojais vis tiek teks susidurti. Tiesa, - jau pokariniais. Pasirodžius pirmajai "Akvarelei" apie šį namą, atsiliepė jau minėta ponia Birutė. Ji dabar gyvena kažkur pakeliui į Plikius. Pasak moters, ištekėjusi už kaimiečio, išmoko ir karves melžti, ir būti telyčių pribuvėja.

"Išaugus ant akmens, sunkiai man tie mokslai sekėsi. Bet gyvenimas visko išmoko",- teigė B. Donėlienė, dabar jau našlė, auginanti sūnų ir turinti mažutę parduotuvėlę pakeliui į Jokūbavą.

Graži vaikystė

Į Žvejų g. 5-ąjį namą, tiksliau - jo rūsį, Birutė, jos mama Kazimiera ir brolis atsikraustė "gavę butą". Mat mama dirbo viešojo maitinimo sistemoje. Moteris, gerai ir sąžiningai atlikusi savo priedermes laivų remonto įmonės valgykloje, užsitarnavo teisę "gauti" kad ir rūsyje, bet savą kampą.

"Iš paradinės namo pusės mūsų šeima buvo vienintelė "padvalininkė" ("padval" rusų k. - rūsys). Greta buvo vien sandėliukai, prikrauti malkų, anglių, raugintų kopūstų ir agurkų statinių. Kiemo pusėje tokių gyvenančiųjų rūsyje buvo ir daugiau", - prisiminė Birutė.

Kanalizacijos nebuvo. Šilto vandens, žinoma, taip pat ne. Vienintelis patogumas - šalto vandens kriauklė. Apsiprausę ar indus suplovę, kaip kaime, drumzliną vandenį iš dubens šliūkštelėdavo tiesiai ant Žvejų gatvės grindinio. Tualetinių reikalų atlikti kildavo į antrąjį namo aukštą, kuriame buvo milicininkų bendrabutis (priminsiu, kad priešais šį Žvejų g. namą tuo metu septynaukštyje buvo įsikūrusi miesto milicija). Bet labiausiai Birutę slėgdavo grotos ant langų. Jomis buvo apsaugoti visi rūsių langai, nepaisant, ar už jų žmonės gyveno, ar malkos sudėtos. Savaime suprantama, centrinio šildymo irgi nebuvo. Namo butai buvo šildomi kūrenant krosnis.

Nepaisant buities sunkumų, apskritai gyvenimo sunkumo, Birutė savo vaikystę prisimena labai gražiai. Labiausiai - dėl žaidimų. Kaip tik prieš jų namą buvo skverelis. Žiemą Žvejų gatvės vaikai, o gal ir tėvai prisidėdavo, išsiliedavo čiuožyklą. Vasarą skverelis virsdavo tinklinio aikštele arba joje mušdavo "bulvę".

Birutei "bulve" tapti beveik nebūdavo lemta, nes ji buvo sportiška nuo vaikystės. Ir labai žavėjosi tinkliniu. Tiesa, žavėjosi ir Dane praskriejančiais irkluotojais. Bet mama buvo kategoriškai pasakiusi: "Jokių irklavimų, skenduolių man nereikia". Ir viskas.

O Žvejų g. 5-ojo namo trečiajame aukšte gyveno tokios beveik Birutės bendraamžės - Angelė Karbauskaitė ir Aldona Zubaitė. Kartą, kai jos kartu su Birute žaidė tinklinį skverelyje, pas jas atėjo trenerė. Pertarusi kelis žodžius su Angele ir Aldona, trenerė, pastebėjusi atletišką Birutės sudėjimą, pradėjo šnekinti ateiti pabandyti irkluoti. Slapčia nuo mamos mergaitė nušokavo ant Jono kalnelio, kur saloje buvo irklavimo bazė. Ir, įsivaizduokit sau, - tebeirkluoja iki šiol. Pasaulio senjorų irkluotojų varžybose šiemet Birutė su komanda keturviete be vairo iškovojo trečiąją vietą. Ir tuo labai didžiuojasi.

Jai dar tolokai iki tikrojo senjoro statuso Lietuvoje. Bet ji labai žavisi irkluotojomis, suvažiuojančiomis iš viso pasaulio, kurioms per 60 ir netgi 80. "Ohoho, kokios tai moterys",- įvertino patyrusi irkluotoja.

Praėjusį savaitgalį Birutė dalyvavo Danės regatoje. Ko gera, praplaukė ir pro Žvejų g. 5-ąjį namą, kuriame gyvenant prasidėjo jos irklavimo karjera. Tai, kad slapčia nuo mamos ji, užuot ėjusi į tinklinio treniruotes, "varydavo" į Jono kalnelį, namuose ilgą laiką buvo paslaptis. Tačiau, kai ji išaiškėjo ir Birutė gavo nuo mamos pylos, šaukštai jau buvo po pietų. Vaivadytė buvo irkluotoja su laurais. Ir mama jos paveikti "skenduolių baimėmis" nebepajėgė.

Baigusi pedagoginius mokslus Klaipėdoje, B. Vaivadytė buvo "pagrobta" į Vilnių. Na, tuomet gabiems sportininkams, baigusiems aukštuosius, keliai būdavo rožėmis kloti. Ir ji savo irkluotojos karjerą tęsė Vilniuje. Bet tai - visai kita istorija. Kitą pirmadienį dar grįšime į Žvejų g. 5-ąjį namą pasidairyti, kaip Birutės šeima išgyveno didįjį potvynį ir kaip kaimynas, nagingasis Pranas Grušas, "konkuravo" su čia pat veikusiu "Baltijos" kino teatru, dabar virtusiu miesto pabaisa. Pačiame Klaipėdos centre.

Gražina JUODYTĖ