Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (62)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien tęsiame pasakojimą apie Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri buvo pastatyta 1933 m. ir kurioje buvo gyvenama. Prieškariu čia butas buvo skirtas tik gimnazijos direktoriaus Kazimiero Trukano šeimai. Pokariu Trukanas su šeima čia apsigyveno vėl.

Apsigyveno gimnazijoje ir daugiau pedagogų bei jos ūkio tvarkytojų šeimų. Bet nerkime į Vytauto Didžiojo gimnazijos bei Trukanų šeimos istorijas. Jos - ir išskirtinės, ir dramatiškos.

Kunigo sutaną pakeitė pasaulietiniu rūbu

Danutė Trukanaitė kiek ir didžiuojasi, kad Klaipėdoje 1923 m. ji buvo pirmoji naujagimė, oficialiai įregistruota, kaip didžlietuvių palikuonė.

Besirengdama rašyti apie Vytauto Didžiojo gimnaziją, žinoma, ieškojau ne tik žmonių, kurie galėtų pasakoti apie šią mokslo įstaigą - lietuvybės židinį Klaipėdoje, bet ir rašytinių šaltinių.

K. Trukanas buvo jau ketvirtasis gimnazijos direktorius po V. Gaigalaičio, M. Krukio, P. Mašioto. Tačiau būtent Trukano atkaklių pastangų dėka buvo pastatytas gimnazijos kompleksas - iki tol mokykla tebūdavo tik įnamė kieno nors patalpose. Besirausdama publikacijose apie jį, aptikau pribloškusį dalyką: K. Trukanas buvo kunigas... Tad kilo klausimas, kaip jam buvo leista vadovauti ir pokarinei Vytauto Didžiojo gimnazijai, turint omenyje komunistinę ideologiją ir budrius "kagėbistus"? Ir tik vėliau paaiškėjo, kad kelerius metus kunigavęs Vilnijoje, daug nusipelnęs joje skleisdamas lietuvybę, jis buvo išsiųstas mokytis į Vokietiją. Miunsfeldo universitete buvo suvažiavę daug studentų iš Lietuvos. Tarp jų - ir jaunutė Emilija, atvažiavusi studijuoti biologijos. Būtent Vokietijoje Kazys, studijavęs filosofiją, ten įgijęs ir filosofijos mokslų daktaro laipsnį, kunigo sutaną nusprendė iškeisti į pasauliečio rūbus. Matyt, tas žingsnis buvo sunkus ir skausmingas, nes ir praėjus daugiau kaip 80 metų, Trukanų duktė Danutė, gyvenanti Klaipėdoje, apie tai kalba ne itin noriai.

Pirmieji didžlietuviai Klaipėdos krašte

Baigęs mokslus Vokietijos universitete, Kazys Trukanas į Lietuvą sugrįžo jau be kunigo sutanos. Užtat su žmona Emilija. Lietuvos Švietimo ministerijoje buvo nuspręsta K. Trukaną "mesti" į Klaipėdos kraštą, kurį, vokietintą, reikia sulietuvinti. O Kazimieras lietuvinimo metodų patirties jau buvo pasisėmęs Vilnijoje. Taip jie su Emilija ir atvažiavo Klaipėdon. Visai netrukus gimė Danutė. Šiandien ji sako, kad Trukanų šeima buvo pirmieji Klaipėdoje oficialiai įregistruoti didžlietuviai. Po kiek laiko Trukanų šeimynoje jau krykštavo ir sesutė Audronė, ir broliukas Rimvydas.

Vytauto Didžiojo vardas

1929 m., susirgus gimnazijos direktoriui Pranui Mašiotui ir dėl to jam atsisakius direktoriaus pareigų, lietuvių gimnazijos vadovu buvo paskirtas dr. K. Trukanas. Veiklaus, atkaklaus, darbštaus naujojo direktoriaus pastangomis gimnazija susiformavo, išaugo, suklestėjo. Rašytojas Antanas Venclova, gyvenęs Klaipėdoje, yra pažymėjęs, kad gimnazija Klaipėdoje tapo dar vienu švyturiu, kurio šviesa sklido toli. 1930 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines, Klaipėdos lietuvių gimnazijos taryba kreipėsi į krašto direktoriją, prašydama suteikti Vytauto Didžiojo vardą. 1930 m.sausio 18 d. tas vardas buvo suteiktas, nors mokykla vis dar neturėjo nuolatinės "gyvenamosios vietos", nepaisant, kad nuolat daugėjo moksleivių. Jau P. Mašiotas dėjo pastangų, kad gimnazijai būtų statomi rūmai, bet dėl lėšų stokos Lietuvos biudžete reikalai nekrutėjo. Ir K. Trukanui net trejus metus reikėjo varstyti Švietimo ministerijos duris, kol pagaliau išprašė ir pinigų, ir leidimą statyboms.

Gimnazijos atidarymo iškilmės

Buvęs Kristijono Donelaičio (taip Vytauto Didžiojo gimnazija buvo pervardinta sovietmečiu) mokyklos direktorius Romualdas Bloškys yra kalbinęs Vytauto Didžiojo gimnazijos auklėtinį V. Ašmį. Jis prisiminė 1934 m. rugsėjo 10 d. gimnazijos atidarymo iškilmes. Jos prasidėjo Mokytojų seminarijos (dabar - KU Menų fakultetas), kurioje iki tol glaudėsi gimnazija, auloje, paskui susirinkusieji po trumpo K. Trukano pasveikinimo išsirikiavo seminarijos kieme ir miesto įgulos orkestro lydimi išžygiavo į naujuosius rūmus. Aktų salės scenos gilumoje kabojo Vytauto Didžiojo portretas. Jį ir lietuviško stiliaus sienų ornamentus (jie išlikę ir šiandien) sukūrė dailininkas Mstislavas Dobužinskis. O piešimo salės projektą ir papuošimus parengė Klaipėdos krašto šviesuolis mokytojas Adomas Brakas. Jis, beje, mokyklai konstravo ir kai kuriuos baldus. K. Trukano prašymu, A. Brakas buvo padirbinęs baldus ir direktoriaus butui apstatyti.

Anonsas

Kitą pirmadienį:

* Kuo skyrėsi Vytauto Didžiojo gimnazijos darbas nuo kitų Lietuvos mokyklų

* Gimnazijos vargai Klaipėdos kraštą užgrobus hitlerininikams

* Trukanų šeimos buitis prieškariu bei pokariu ir jos likimas, kao jau pokario gimnazijos direktorius K. Trukanas buvo areštuotas ir išvežtas kalėti į Sverdlovską

Bus daugiau. Pradžia 2007 m. balandžio 23 d., išeina pirmadieniais. Internetinės "Vakarų ekspreso" versijos www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ