Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (60)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien tęsiame pasakojimą apie Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri buvo pastatyta 1933 m.

Gimnazijoje buvo ne tik mokomasi, bet ir gyvenama. Pasak gimnazijos direktoriaus Kazio Trukano, mokyklai vadovavusio ir prieškariu, ir pokariu, dukters Danutės Trukanaitės, ir Mažojoje, ir Didžiojoje Lietuvoje galiojo taisyklės - mokyklų, ligoninių vadovai gyvena ten, kur dirba. Kad kiekvienu momentu, kilus įvairioms situacijoms, vadovas būtų vietoje. Tad jau statant gimnaziją jos projekte buvo numatytas ir butas direktoriui.

Kaip gimnazijoje gyveno Trukanų penkių asmenų šeima prieškariu ir pokariu - pasakosime ateityje. O šiandien nersime į Paulauskų šeimos, išauginusios garsius sportininkus Emanuelį, Edmundą, krepšininką Modestą, dukterį Elvyrą, gyvenimo peripetijas.

Klaipėda - Jakai - Klaipėda

Feliksas Paulauskas ir Ona Paulauskienė, kilę nuo Darbėnų ir Nausėdų, sukūrę šeimą atsikraustė gyventi į Klaipėdą. Čia į pasaulį 1932 m. pasibeldė pirmagimis Emanuelis. Pradžioje šeima gyveno Uosto gatvėje. Ir tai buvo labai patogu, nes čia pat - uoste - kranininku dirbo F. Paulauskas. Kad vaikui buvo parinktas toks vardas, įtakos turėjo...uostas. Mat į jį buvo atplaukęs prancūzų laivas "Emanuelis".

Kadangi Feliksas su Ona nemanė tik vieną vaikelį auginti, sumanė pasistatyti namą Jakuose. Po darbo, ant dviračio užsisodinęs Emanuelį, važiuodavo žiūrėti, kaip vyksta statybos. 1936 m. jau pastatytame name Paulauskai ir apsigyveno. Jų namelis buvo maždaug toje vietoje, kur šiandien yra "Philip-Moris Lietuva" fabrikas.

Kai 1939 m. Klaipėdą užgrobė Vokietija, Paulauskai su jau gimusiais ir ūgtelėjusiais vaikeliais Emanueliu, Edmundu ir Elvyra, skirtingai nuo daugelio lietuvių, iš sodybos nepasitraukė. F. Paulauskas, kaip ir anksčiau, dirbo uoste kranininku. Tačiau, kai jau stiprėjo būsimo karo nuojautos, Paulauskų šeima pasitraukė į Darbėnus. O atėjus rusams, apsigyveno Būtingėje, kurioje gavo tris hektarus žemės.

Vos tik pasibaigus karui, 1945 m. vasario pradžioje, F. Paulauskas su vyresniuoju sūnumi skubėjo apžiūrėti sodybos. Iš su meile statyto namo Jakuose bebuvo likęs tik kaminas, o aplinkui - vien bombų išraustos duobės.

E. Paulauskas puikiai pamena, kaip visą mantą susikrovę į vežimą, kinkytą arkliu, iš Būtingės vis tiek šeima patraukė į Klaipėdą. "Sesuo Elvyra vedė karvę", - patikslino Emanuelis.

Kur šeima apsigyvens, jokių baimių nebuvo - pokario Klaipėdoje butų, namų su visais baldais ir indais - kiek nori. Atkakę iki Klaipėdos, būstą nusižiūrėjo Mažajame Kaimelyje. O jau rudeniop šeima apsigyveno Vytauto Didžiojo gimnazijos pusrūsyje. Paulauskų šeimynai apsigyventi gimnazijoje pasiūlė K. Trukanas. Mat F. Paulauskas su arkliu ir vežimu buvo labai parankus mokyklos inventorių iš įvairių Klaipėdos kvartalų suvežti. Mat ikikariniai baldai ir įranga iš mokyklos buvo dingusi, nes čia karo metu buvo įrengta ligoninė. Tad reikėjo iš naujo ieškoti suolų ir stalų, kėdžių ir lentų. Tikra šventė buvo, kai iš kažkurio Vytauto gatvės namo buvo pargabentas rojalis.

"Mūsų daug kas klausia, kodėl pokaryje neišsirinkome namo ar buto, o sulindome į pusrūsį. Ogi tėvas apsvarstė, kad, apsigyvenus mokykloje, bus lengviau mus, vaikus, į mokslus leisti. Labai daug kas atkrito - batų nereikėjo pirkti. Mama numegzdavo tokias šlepetes, su kuriomis mokyklos pastate ir šlepsėdavome. Nei tau paltų, nei tau striukių",- apsisprendimo aiškino ponas Emanuelis.

"Kartą per kelerius metus į mūsų pusrūsį atsikraustydavo siuvėjas, kuris triūsdavo kelis mėnesius, siūdamas ir paltus, ir kostiumus. Atsikraustydavo tuomet, kai jau mama iš vokiečių belaisvių būdavo pripirkusi milinių. Iš jų darbštusis siuvėjas mums aprangas ir ištaisydavo", - prisiminė vyriausiasis Paulauskų sūnus Emanuelis.

F. Paulauskas, nebenorėjęs grįžti dirbti į uostą, tapo gimnazijos ūkvedžiu, vėliau sporto aikštyno ir gatvių aplink gimnaziją tvarkdariu. O tvarką daryti tėvui padėdavo vaikai. Tiesa, jiems kur kas įdomiau būdavo krepšinį žaisti ar kūlversčius aktų salėje daryti.

Įnamiai

Netrukus Paulauskai priglaudė dvi jaunutes mokytojas-sportininkes Emiliją Augaitytę-Olberkienę, lietuvių kalbos ir psichologijos mokiusią "donelaičiukus" bei Eleonorą Vaitkutę-Voitkevič, dėsčiusią vokiečių kalbą "gorkinukams".

"Mes, atėjusios sportuoti į mokyklos stadioną, žmogui, dirbusiam jame, pasiguodėme, kad neturime kur gyventi. Tai pasirodo buvo Feliksas Paulauskas. Jis pakvietė apsistoti savo bute. Kiek pamenu, iš mūsų ir nuomos mokesčio neėmė. O sugyvenome labai draugiškai. Paulauskų šeimoje įnamiavom gal dvejus metus. Ir visada ją prisiminame su dideliu dėkingumu",- pasakojo E. Vaitkutė-Voitkevič.

Iš gausios šeimos dabar Klaipėdoje begyvena Emanuelis Paulauskas, daugelį metų dirbęs treneriu politechnikume ir išugdęs dešimtis garsių sportininkų.

Internetinės "Vakarų ekspreso" versijos www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje krūvoje gali rasti, paspaudę nuorodą "Miesto istorijos".

Gražina JUODYTĖ