Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (59)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones. Šiandien pradedame pasakojimą apie Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri buvo pastatyta 1933 metais.

Prieškariu gimnazijoje buvo įrengtas butas jos direktoriui. Čia gyveno Kazimiero Trukano šeimyna: žmona Emilija, dukterys Danutė ir Audronė, sūnus Rimvydas. "Mes buvome pirmieji "didžletuviai", kurių gimimas Klaipėdoje buvo oficialiai įregistruotas Metrikacijos skyriuje",- sako ir šiandien Klaipėdoje gyvenanti Danutė Trukanaitė. O mansardos kambariuose vienu metu buvo galima apnakvindinti 150 turistų, kurie vasarą atvykdavo iš didžiosios Lietuvos. O pokariu gimnazijos pusrūsiuose, fligelyje ir mansardoje apsigyveno keliolika klaipėdiečių šeimų. Tarp jų - ir Paulauskai, išauginę krepšininkus Emanuelį, Edmundą, Modestą, ir Žebriūnai, kurių sūnus Arūnas, mokęsis Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje, vėliau tapo žymiu Lietuvos režisieriumi.

Istorijos krislai

1922 m. Klaipėdoje pradėjo veikti lietuvių gimnazija, tačiau ji neturėjo patalpų. Iš pradžių ji įsikūrė vienos draugijos pastate, vėliau - mokytojų seminarijoje. O 1933 m. pagal architekto H. Reismano projektą S. Daukanto ir S. Neries gatvių sankryžoje pastatytas gimnazijos pastatas.

H. Reismanas buvo sumanęs didelę E raidės plano mokyklą statyti dviem etapais: iš pradžių dešinįjį flygelį ir centrinę dalį su aktų ir sporto sale, o kiek vėliau - kairįjį flygelį, kuriame buvo numatyta įkurti Prekybos institutą. Tačiau 1934 m. pastatyta tik pirmoji gimnazijos dalis. Užtat pastatas buvo U raidės plano. Kairysis flygelis nebuvo pradėtas statyti todėl, kad nepavyko gauti greta esančio žemės sklypo.

Mokyklos centrinėje dalyje - įrengti vestibiuliai ir salė su 622 sėdimomis vietomis ir 175 vietomis balkone. Po aktų sale - sporto salė. Pusrūsyje - dušai, virtuvė, valgykla, dirbtuvės, šildymo centras. Mokomajame korpuse įrengta 20 klasių, taip pat auditorijos, kabinetai, laboratorijos. Pastato kampe, kuris buvo suapvalintas, prie sankryžos įrengta auditorija. Flygelyje S. Neries gatvėje buvo butas direktoriui.

Vytauto Didžiojo gimnazijos salė tuo metu buvo didžiausia iš visų Lietuvos mokyklų. Regis, ji iki šiol dydžiu yra "neperspjauta" bent jau Klaipėdos mokyklose. Čia vykdavo vieši vakarai, koncertai, veikė lėlių teatras. Po gimnazijos stogu buvo įsikūręs ir Prekybos institutas.

Mokyklos centrinės dalies fasade buvo išrašyti V. Kudirkos "Tautiškos giesmės" žodžiai: "Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi". O virš jų - gediminaičių stulpai. Žinoma, tarybiniais metais nei tų žodžių, nei stulpų neliko. Tačiau, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, sugrąžinta ir buvusi simbolika. Kristijono Donelaičio vidurinei mokyklai vėl grąžintas ir Vytauto Didžiojo gimnazijos pavadinimas, nepaisant keliolikos kartų "donelaičiukų" protestų.

Kitą pirmadienį pasakosime Paulauskų šeimos gyvenimą Kristijono Donelaičio mokyklos pusrūsyje

Gražina JUODYTĖ