Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (575)

Jame pokariu pirmąjį butą gavo garsus Klaipėdos, Lietuvos, o ir pasauliui žinomas fotografas Vaclovas Straukas ir pokario klaipėdiečiams puikiai pažįstama medikė Emilija Straukienė. Gerai "pameškerioję" šiame name gyvenus aptiksime ir daugiau įžymių pokario Klaipėdos žmonių. Bet apie juos kiek vėliau. O šiandien pasidairykime, kas šitame name vyko iki II pasaulinio karo.

Herkaus Manto 30-ojo namo istorijos krislai

Kaip daugeliu "Akvarelių" rengimo atvejų, istorijos krislus sulesioti padėjo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė.

Herkaus Manto gatvė - viena seniausių miesto tranzitinių arterijų. Šalia jos XIX a. antrojoje pusėje buvo turtuolių ir vidutiniokų namai. Rajonas (nuo dabartinės Simono Daukanto g. iki Lietuvininkų a.), kuriame stovi Herkaus Manto g. 30 (prieškariu Liepojos g. 39), miestui statyboms buvo perduotas tik XIX a. pradžioje ir teritorija pavadinta Wilhelmstadtu.

Tuo metu buvo suplanuotas nemažas ir ilgas sklypas, kuris užėmė teritoriją nuo dabartinės Herkaus Manto iki Šaulių gatvės. Sklypas buvo žymimas Liepojos g. 39-uoju numeriu.

XIX a. viduryje Herkaus Manto g. 30 pastato vietoje stovėjo sandėlis, prie sankryžos - ilgi ūkiniai statiniai.

XIX a. pabaigoje sklypą įsigijo pirklys Erdmanas Budrikas (Erdman Buddrick), gimęs apie 1859 m. Apie jį žinoma nedaug. Į Klaipėdą jis atvyko apie 1885-1886 m. Spėjama, kad jis galėjo būti lietuvių kilmės, atvykęs iš JAV ar Didžiosios Britanijos. Klaipėdos evangelikų reformatų bažnyčioje 1889 m. rugsėjo 20 d. jis susituokė su klaipėdiete Ana Šarlote Luize Kabalzar (Anna Charlotte Luise Cabalzar), gimusia apie 1868 m.

1898 m. šeima gyveno Palangos gatvėje šalia katalikų bažnyčios, o Liepojos g. 39 pastate veikė Budriko prekybinė firma, įkurta 1886 m. Firma prekiavo žemės ūkio technika, dviračiais, siuvimo mašinomis, muzikiniais aparatais ir įvairios technikos įrenginiais. 1903 m., nugriovęs sandėlį Liepojos gatvėje, E. Budrikas pasistatė naują gyvenamąjį namą, stovintį iki šiol. Jo viršuje puikuojasi išmūryti statybos metai - 1903.

1909 m. E. Budrikas įvardijamas kaip pirklys, besiverčiantis linų eksportu, o Klaipėdoje prekiaujantis žemės ūkio technika, geležies, plieno prekėmis, krosnimis. Nuo 1898 m. minima ir jo žmonos Luizos Buddrik prekybos dviračiais, siuvimo mašinomis, vežimėliais, namų apyvokos reikmenų firma.

REKLAMOS. Šiame name daugelį metų veikė Budrikų šeimos verslų firmos. Jų reklamų aptikta ne tik Klaipėdos spaudoje, bet ir "Lietuvos aide"

1915-1926 m. sklypo savininke įvardijama Luiza Budrik. Galima spėti, kad Erdmanas Budrikas mirė apie 1924 m., o šeima tęsė verslą, įregistruodama firmą L. Buddrick &Co, kurios savininku tapo dukters Ernos vyras pirklys Otas Razvicas (Otto Raszawitz). Erna Budrik, gimusi apie 1890 m., 1912 gruodžio 27 d., kalėdiniu laikotarpiu, evangelikų reformatų bažnyčioje susituokė su Georgu Otu Razvicu (Georg Otto Raszawitz).

Po 1923 m., kai Klaipėda susijungė su Didžiąja Lietuva, Budrikų sklypas sumažėjo perpus. Mat sklypo dalis buvo parduota "Ryto" bendrovei. Vėliau ši bendrovė pasistatė garsiąją "Ryto" spaustuvę, spausdinusią ne tik laikraščius, bet ir afišas, blankus. Toji pati produkcija buvo spausdinama ir pokariu, atgaivinus spausdinimo mašinas, kitą techniką. Pirmaisiais pokario metais laikraščiai "Sovetskaja Klaipeda" rusų kalba, "Raudonasis spalis", vėliau virtęs "Tarybine Klaipėda", lietuvių kalba buvo surenkami rankiniu būdu, kol atsirado linotipai.

Bet grįžkime prie Herkaus Manto g. 30-ojo namo. 1931 m. perpus sumažėjusio sklypo savininkėmis įvardytos Budrikų seserys, o 1934 m. sklypo savininkė jau tik Erna Razvic. Herkaus Manto 30-ajame name 4-jame dešimtmetyje veikė įvairios prekybinės firmos, buvo įsikūrusi stiklo šlifavimo firma, paveikslų įrėminimo dirbtuvė-parduotuvė, kirpykla.

Architektūrinė charakteristika

Pastatas U raidės plano, turi subrendusio jugendo stiliaus bruožų. Visas dėmesys sukoncentruotas gatvės fasado puošmenoms, profesionaliai atlikti lipdiniai, metalinės detalės. Turtingi buvę interjerai gerokai pasikeitė po paskutiniojo kapitalinio remonto. Viduje yra buvusios turtingos ornamentuotos krosnys. Apie jas dar išsiteirausime pokario gyventojų, kurie gyveno su jomis, kūrenamomis malkomis ir anglimis, ypatingomis koklių ir jų išdėstymo grožiu, kaip ir daugelyje kitų Klaipėdos pastatų, išlikusių nesugriautų per karą. Tarybiniais metais pastatas tapo tiesiog komunaliniu gyvenamuoju namu. Tačiau tradicija išlaikyta - pirmasis aukštas naudotas kirpyklai, prekybai. Ypač pokario klaipėdiečiai su nostalgija prisimena šiame name veikusią plokštelių parduotuvę.

ŠIANDIEN. Herkaus Manto g. 30-ojo namo fasado grožis ir kiemo pilkuma.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Anonsas

O kitą penktadienį vėl keliausime į Herkaus Manto gatvės 30-ąjį gražuolį namą, kuriame gyveno Emilijos ir Vaclovo Straukų šeima. Jis tuomet dar nebuvo garsus fotografas "ant Lietuvos" anei pasaulio. Kur kas populiaresnė tarp klaipėdiečių buvo Emilija Straukienė, ką tik baigusi dar Vytauto Didžiojo universiteto medicinos studijas (tik vėliau ši universiteto dalis buvo pervadinta Medicinos institutu) ir pradėjusi dirbti Raudonojo kryžiaus ligoninėje.

Prašymas

Nors saujoje jau turiu nemažai šio namo pokarinių buvusių ir esamų gyventojų kontaktų, tačiau prašau atsiliepti ir tuos, kurių dar nėra "sąrašuose". O norėtųsi aprėpti visus buvusius pokarinius gyventojus, nes kiek jau teko patirti, mūsų laukia labai įdomūs gyvenimai ir žmonių likimai. Tad labai prašome atsiliepti čia gyvenusius ar turinčius ką papasakoti pokario klaipėdiečius arba jų palikuonis tel. 493435 arba rašyti laiškelius el. p. adresu [email protected]

Bus daugiau. "Vakarų ekspreso" portale www.ve.lt skaitytojai "Akvareles" vienoje vietoje gali rasti meniu juostoje paspaudę nuorodą "Klaipėda".