Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (54)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius ar dirbusius žmones. Šiandien toliau žvalgysimės Didžiosios Vandens gatvės 20-ajame name, kuriame pokariu gyveno Bliumbergų šeima.

Nepaisant Karolio Bliumbergo gautos santechniko algos, šeimai, kaip ir tūkstančiams kitų to meto klaipėdiečių, nuolat trūkdavo pinigų pragyventi. Todėl daugeliui pagrindiniu maitintoju buvo tapęs turgus. Į jį parduoti mėsos, pieno, daržovių sugužėdavo kaimiečiai iš Klaipėdos apylinkių. O trečiadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais turguje galėjai sutikti kas antrą klaipėdietį. Vieni ateidavo pirkti, kiti - parduoti. Kas įsigudrindavo gaminti metalinius vainikus, kas - "brangenybių" dėžutes, apklijuotas Baltijos kriauklelėmis, kas atitempdavo sužvejotą metrinę ar pusmetrinę lydeką, kas - saldaininių pypkių. Ko tik neatrasdavai tame turguje. Buvo pasiūla, atsirasdavo ir paklausa.

Tai štai - kiek paūgėjus Bliumbergų dukrelėms Aldonai ir Nijolei, vyresnioji Aldona Bliumbergienė sumąstė, kad šeimos biudžetą papildyti galėtų ir ji. Surado mezgėją, kuri išmokė šio amato, iš pradžių "apmezgė" visą šeimą, o paskui pradėjo megzti įvairiausius mezginius parduoti. Tačiau visada atsiranda žmonių, kurie labai mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus. Tad Bliumbergai bemat buvo "pakratyti". Teko įsigyti patentą. Bet mokestis už jį buvo toks, kad megzti nebeapsimokėjo. Patento galiojimo laikui pasibaigus, Bliumbergienė daugiau jo nebepirko. Mezgė "pogrindžio" sąlygomis: ant paradinių durų pakabindavo spyną, atsieit nieko nėra namie, jeigu tikrintojai užgriūtų... Visas judėjimas vykdavo per kiemo duris. Su mezginiais nudundėjus į turgų, irgi reikėjo būti labai atsargiai.

Pokariu Barbių nebūdavo. Apskritai lėlių dar nebūdavo, o Bliumbergų šeima iš už Atlanto gavo siuntinį su verkiančia ir užsimerkiančia lėle

Bliumbergai turėjo dar vieną ne tiek pajamų, kiek išgyvenimo šaltinį: gaudavo siuntinius iš JAV. Skirtingai nuo kitų klaipėdiečių, "kagėbistai" dėl tų siuntinių prie Bliumbergų nesikabinėdavo. Nebuvo pagrindo. Bliumbergų šeimos dalis į Ameriką emigravo prieškariu, o nepasitraukė su karo banga. Nors siuntinius iš Amerikos kažkas gerokai iššniukštinėdavo ir patuštindavo, tačiau nemažai ir likdavo: negendantys maisto produktai, apranga, žaislai, avalynė, pieštukai, trintukai. Bliumbergaitės ir mamos mezginių, ir siuntinių dėka visada buvo gražiau aprėdytos ir papuoštos nei daugelis senamiesčio vaikų.

Ir šiandien Nijolė prisimena ypatingą tų pieštukų ir trintukų kvapą. Tai buvo laisvės ir kitokio gyvenimo ilgesio kvapas. Kaip jie studijuodavo atsiųstas giminaičių nuotraukas, kuriose matydavo kažkokius daiktus, kurių net pavadinimų nežinodavo. Kas yra toji dėžė su ekranu, Bliumbergai suprato gal dešimtmečiu vėliau, kai jie bene pirmieji Didžiojoje Vandens gatvėje nusipirko televizorių.

Ir, ar apsakysi tą džiaugsmą, kai rūpestingas senelis iš JAV Bliumbergaitėms atsiuntė verkiančias ir užsimerkiančias lėles...

Namo rūsys

Kadangi Bliumbergai gyveno namo pirmajame aukšte, į rūsį laiptukais nusileisdavo tiesiai iš savo buto. Šeima rūsyje laikydavo statinėse žiemai prisiraugtų agurkų, kopūstų, bulvių maišų, dažnai užsiraugdavo ir alaus.

Šeimininkaudami rūsyje, jie net neįtarė, kokiuose istoriniuose kloduose sukiojasi. Apskritai pokariu tokiais dalykais mažai kas domėjosi, o dažniausiai tai ir visai apie paslaptis saugančius akmenis negalvodavo.

Tai dabar Nijolė Bliumbergaitė-Jokubauskienė apie namą jau žino tikrai nemažai: visa, ką yra atkapstę istorikai, be to, dažnai prakalbina ir į namą svajingai žiūrinčius memelenderius. Iš jų irgi išgirsta ir daugiau įvairių mūsų miesto istorijų. O dabar ji įvairiomis progomis jau yra kviečiama tomis žiniomis pasidalinti. Taip buvo ir per Itališkos vyninės namo rūsyje atidarymą, kai Nijolė ir Romas Jokubauskai pasakojo, ką yra "atrausę", kai šioje vietoje darbavosi istorikai ir archeologai.

Kitą pirmadienį - apie kitus šio namo gyventojus, tarp jų - ir Vaitkų šeimą, kurioje užaugo garsus visame pasaulyje dviratininkas Algirdas Vaitkus. Jo pėdomis žengia sūnus Tomas Vaitkus.

Gražina JUODYTĖ