Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės (53)

Miesto istorijos štrichai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą apie senuosius Klaipėdos namus ir juose gyvenusius, dirbusius ar besimokiusius žmones.

Šiandien pradėsime žvalgytis Didžiosios Vandens g. 20-ajame name.

Namo istorijos krislai

Didžiosios Vandens g. 20-ojo namo sklypas priklausė Frydricho priemiesčiui, iki XVII a. pabaigos vadinto Odų gatvelės rajonu. Priemiestis prie Memelio prijungtas 1722 m., kai buvo baigta užpilti Danės upės senvagė. Ji buvo skiriamoji riba tarp senamiesčio ir priemiesčio. Senvagės užpylimo darbai buvo pradėti 1667 m.

Šioje vietoje kultūrinis sluoksnis siekia net XVI a. Tuomet čia buvo pavienių žvejų, Klaipėdos pilies tarnų sodybos. Yra išlikę duomenų, kad 1540 m. palei Danės senvagę buvę 16 žvejų sodybų. Kvartalo ribos susiformavo tik XVIII a. 1639 m. Odų gatvelės rajonas gavo laisvos prekybos, alaus darymo teises. Bet tuo vertęsi miestelėnai privalėjo mokėti činšą. Suprantama, kad namus čia skubėjo statytis pirkliai ir amatininkai.

1768 m. duomenimis, namas priklausė našlei Richter. Jos giminė buvo turtingi pirkliai, firmų savininkai, kurie ypač garsėjo filantropija. XIX a. pradžioje namas priklausė pirkliui ir Sicilijos konsului F. Richteriui.

O po 1854 m. gaisro ant senųjų ikigaisrinių pastatų pamatų tie patys pirkliai ir amatininkai rentė naujus mūrinius namus. Reikia manyti, kad geros strateginės ir reprezentacinės vietos, kuriai solidumo teikė ir čia pat pastatytos dvi liuteronų bažnyčios, neapleido ir Richterių giminė. Duomenų, kas šiame name gyveno XIX a. pabaigoje - XXa. pradžioje, neišliko.

Didžiosios Vandens g. 20-asis namas yra vienintelis, kuriame istorikai tyrinėtojai rūsyje aptiko išlikusius ikigaisrinio užstatymo konstrukcijų fragmentus. Apsilankius šio namo rūsyje įsikūrusioje užeigoje galima aptikti ir ikigaisrinę, ir pogaisrinę autentiką.

1935 m. Klaipėdos miesto adresų knygoje nurodoma, kad pastatas priklausė Isakui Glantui. Be namo savininko čia dar gyveno devyniolika nuomininkų. Jų skaičius nuolat keitėsi. Kaip ir namo savininkai. 1939 m. pastatas jau pirklio J. Bursteino nuosavybė, o 1942 m. adresų knygoje nurodomas dar vienas savininkas - Georgas Wegeries.

Apie 1960 m. namas buvo rekonstruotas, sunaikinant ir dalį autentikos. Dabartinis namo šeimininkas, remdamasis išlikusiais dokumentais ir ikonografija, pagal galimybes atkūrė prieškarinę namo fasado išvaizdą.

Pokarinis Didžiosios Vandens g. 20-asis namas dar buvo išlaikęs prieškario architektūros dvasią.

Pokariu į Klaipėdą veržėsi ir tie, kurie įtikėjo gandais, kad Klaipėda bus prijungta prie Vokietijos. Tos paskalos buvo labai mielos Aldonai ir Karoliui Bliumbergams. Mat prieš pat prasidedant karui, Karolis, kuris buvo gimęs JAV, su mama ir dar dviem sesėm sugrįžo į Lietuvą. O tėvas liko pelnyti šeimai duonos JAV. Vėliau, kai labiau prakuto, atsiuntė "šipkartes" dviem dukrom. Netrukus į JAV turėjo grįžti ir likusi šeimos dalis, bet prasidėjo karas, nusileido "geležinė uždanga". Tad sklindant gandams, kad Klaipėda gali būti prijungta prie Vokietijos, atbudo viltis kažkokiu būdu atsidurti Vakaruose. Tad ir atvažiavo gyventi į Klaipėdą.

Pradžioje įsikūrė "Viktorijos" viešbučio kambarėlyje. Jame gyveno tikras internacionalas - vokiečiai, žydai, rusai, lietuviai. Bet viešbutis, tegu ir virtęs "komunalke", ir yra viešbutis. 1949 m. Bliumbergai pradėjo dairytis būsto dar iki galo neapgyventuose vokiečių apleistuose namuose. Taip ir aptiko butą Didžiosios Vandens g. 20.

"Užėmus dar laisvą gyvenamąjį plotą, svarbu buvo jame pasidėti lagaminą. Jis - buto "orderis", - pokarines butų "šturmo" taisykles dėstė Didžiosios Vandens g. 20-ajame name gimusi Nijolė Bliumbergaitė-Jokubauskienė.

Jos tėvai ir močiutė Elena Čepelionienė bute pasidėjo ne tik lagaminą, bet ir lovas. Kai šeimą iš šito būsto norėjo iškrapštyti kažkoks rusų karininkas, močiutė, gyvenime jau regėjusi šilto ir šalto, jam pagrasino: "Tu tik pamėgink pajudinti mūsų lagaminą"...

Karininkas nedrįso. Taip Bliumbergai ir įsikūrė Didžiojo Vandens g. 20-ajame name. Ilgam. O Nijolė, sukūrusi savo šeimą, apsukusi kelis ratus įvairiuose Klaipėdos mikrorajonuose, šiandien gyvena vėl tame pačiame name. Tik jau antrajame aukšte.

Santechnikas

Ponia Nijolė yra išsaugojusi daug Bliumbergų šeimos ir buvusių kaimynų nuotraukų. Kaimynų žydų vestuvės - tėvas su akordeonu, Velykos, Kalėdos, Naujieji metai - tėvas su akordeonu.

"Jis visą laiką dūsaudavo, kad jei būtų likęs gyventi JAV, būtų ne santechnikas, o muzikantas", - apie tėvelio tikrąjį pašaukimą pasakojo ponia Nijolė.

Tačiau vandentiekyje, kuriame jis dirbo, garbės lentoje daugelį metų kabojo K. Bliumbergo portretas. Toji nuotrauka lentoje pakabinta tuomet, kai jis išklojo vandentiekio vamzdžius Danės upėje ties Pilies tiltu.

"Po karo visas senamiestis buvo likęs be vandens. Mat Danėje buvusį prieškarinį vamzdyną bombos, ar nesaugi laivyba buvo apardžiusi. Ilgai buvo ieškoma žmogaus, kuris po vandeniu sugebėtų pakloti naujus vamzdžius, juos suvirinti. Kadangi mano tėvas buvo neblogas plaukikas, išmanė ir kaip po vandeniu elgtis, tuos vamzdžius perkloti pasišovė jis. Kai tuos darbus sėkmingai atliko, jam buvo net nemaža premija išmokėta. Ką jis ten po vandeniu darė, vėliau mielai pasakodavo. Ir didžiuodavosi gavęs premiją", - pasakojo N. Bliumbergaitė-Jokubauskienė.

Kitą pirmadienį - apie turgų maitintoją, apie tai, kokiais būdais būdavo "maustomi" mokesčių rinkikai ir apie Didžiosios Vandens g. 20-ojo namo Bliumbergų kaimynus Vaitkus. Iš šios šeimos kilo Lietuvą ir, žinoma, Klaipėdą garsinantys dviratininkai Vaitkai, dabinti ir dabinami pergalių pasaulyje ir Europoje ženklais.

Taip namas atrodė po rekonstrukcijos apie 1960-1965 m.

Gražina JUODYTĖ